Naujausios
Nemunėlio Radviliškyje ir Pabiržėje
JE kardinolo V. Sladkevičiaus biografijos puslapiuose – ir Biržų kraštas. Nemunėlio Radviliškyje ir Pabiržėje prabėgo 23 vyskupo V. Sladkevičiaus ganytojiškos veiklos metai. Nemunėlio Radviliškio parapijos šviesuolis, bibliotekininkas Evaldas Timukas artėjančio kardinolo jubiliejaus nepamiršo, jam iš anksto pradėjo ruoštis. Idėja gimė Biržų rajono savivaldybės J. Bielinio viešosios bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriuje.
– Gavau užduotį parengti 2020 m. sukaktis, mokiausi dirbti su bibliotekoje esančia universalaus turinio bibliografine kartoteka. Kad kardinolo sukaktį būtina pažymėti, nė kiek nedvejojau. Šiaurės Lietuvoje, Nemunėlio Radviliškyje, 1972 m. pavasarį gimė Lietuvos katalikų bažnyčios (LKB) kronika, vyskupas V. Sladkevičius buvo jos krikštatėviu. Pogrindinė kunigų seminarija... – pasakoja Evaldas.
Evaldui Timukui apie kažkada Nemunėlio Radviliškyje gyvenusį vyskupą V. Sladkevičių primena šeimos albume išlikusios kelios fotografijos. Fotografijose – būsimas JE kardinolas V. Sladkevičius laidotuvių apeigų, tradicinių Žolinės atlaidų metu, teikiantis Komuniją. Vaikino širdyje dar gana ryškūs jo amžiną atilsį močiutės Irenos Birutės Kateivaitės-Timukienės atsiminimai. Kažkada atitekėjusią iš Tatorių kaimo į Jasiškius, kur gyveno būsimas Evaldo senelis Jonas Timukas su tėvais, po to jų nuosavi namai Nemunėlio Radviliškyje. Tremtinys vyskupas pakvietė Evaldo močiutę įsijungti į naujai suburtą Nemunėlio Radviliškio Švč. M. Marijos parapijos bažnytinį chorą. Močiutė sutiko, giedojo pirmuoju altu...
– Būsimas JE kardinolas V. Sladkevičius yra mano močiutei net kryželį su Nukryžiuotuoju padovanojęs. Iki šiol kryželį saugau, kaip JE kardinolo, šeimos relikviją, – kalba E. Timukas.
Ženklai
JE kardinolo V. Sladkevičiaus atminimo ženklų Nemunėlio Radviliškyje, pasak Evaldo, rasi ir daugiau. Senosios medinės klebonijos, kuri suręsta pokaryje kun. Stanislovo Žulio, jau nebėra, vieta žinoma. Neišlikusioje klebonijoje tremtinys vyskupas gyveno ilgiausiai. Yra išlikusios ir laikinosios būsimo JE kardinolo V. Sladkevičiaus gyvenimo stotelės – prieglaudos Biržų ir Nemunėlio gatvėse, iki kol buvo pertvarkyta senoji klebonija. Patalpos tikrai nebuvo didelės. Tremtinys vyskupas V. Sladkevičius į Nemunėlio Radviliškį atitremtas 1959 m. pavasarį ir miestelyje gyveno iki 1976 m. pabaigos. Pabiržėje – iki 1982 m. rugpjūčio mėnesio.
– Tai, ką matome užėję į Nemunėlio Radviliškio Švč. M. Marijos bažnyčią turime būti dėkingi tremtiniui vyskupui V. Sladkevičiui. Netikėtai mirus parapijos kun. Bronislovui Šukiui, vyskupas turėjo užbaigti pradėtus bažnyčios vidaus dažymo ir dekoravimo lipdiniais darbus. Darbai baigti 1970 m. Tai liudija dokumentas, kurį saugau. Aksomu išmušta klausykla, juodos spalvos apeiginė kapa, kelios stulos, arnotas, vargonai, kurie jau nutilę, didžiojo altoriaus imitacinis marmuras, freskinė tapyba, kryžiaus kelio stacijos bažnyčioje, šventoriaus tvoros betoniniai pagražinimai, mediniai karnizai bažnyčios išorėje, visa tai Ekscelencijos, visa tai gyva, – "Biržiečių žodžiui" pasakoja E. Timukas.
Leidinukui ir parodai
Jis apgailestauja: su kiekviena diena netenkame tų ilgaamžių, kuriems tekę bendrauti su iškiliu dvasininku: pagelbėti buityje, parapijos bendruomeninio gyvenimo veikloje ir kt. Kraštotyrininkas Evaldas dėkingas visiems, kurie atsiliepė į jo raginimą pasidalinti bet kokia turima informacija apie tremtinį vyskupą, vėliau kardinolą V. Sladkevičių. Tokių žmonių, pasak Evaldo, tikrai nėra labai daug.
– Ačiū Jonui Eidukui, Marytei Tilindytei-Dubakienei, Erminai Davidonytei-Šostakienei, Alinai Mozūraitei-Misiūnienei, Kauno arkivyskupui emeritui Lionginui Virbalui, Donatui Zvilnai, Dianai Timukaitei-Grabauskienei, Malvynai Katrynai Drevinskaitei-Samulienei, Zitai Samulytei-Balaišienei, Smilgių (Panevėžio r.) Šv. Jurgio parapijos kleb., g. kan. Vilniui Viktorui Cukurui, Lyvijai Slapkevičiūtei-Šmatienei, Angelei Lazauskaitei-Vileišienei, Laimai Pieterytei-Steponavičienei, Sonatai Kiškytei-Paliukienei, Reginai Kubiliūtei, Vitai Pilkauskienei, Rasmai Rublytei-Kaminskienei, Audronei Januševičiutei, Monikai Džėjytei-Storberg, Genovaitei Šimaitei-Audrinienei, Romui Kaminskui, Elenai Kaminskaitei, Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonui, Biržų dekanato dekanui ir Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bei Suosto Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijos administratoriui kun. Algiui Neverauskui, Biržų r. savivaldybės J. Bielinio viešosios bibliotekos direktorei Vilmantei Vorienei, Danutei Sudeikytei, Genutei Dulevičienei, Laimutei Undzėnienei. Gauti žmonių atsiminimai, kad ir fragmentiški, bet ryškūs, gauta ikonografinė medžiaga iškalbinga – vienetinė. Surinktą medžiagą ketinama publikuoti, iki šių metų rugpjūčio 20 d., JE kardinolo V. Sladkevičiaus 100-ųjų gimimo metinių, parengti nedidelės apimties leidinuką bei parodą bibliotekoje su išlikusiais iškilaus dvasininko atminimo ženklais Biržų krašte, – sumanymais dalinosi bibliotekininkas Evaldas Timukas.
Reikalingas tik gyvas?
Evaldas Timukas, sužinojęs apie Lietuvos Respublikos Seimo priimtus dešimt nutarimų dėl 2020 m. paskelbimo Lietuvos Steigiamojo Seimo metais, Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metais, Tautodailės metais, Mokyklų bendruomenių metais, Eugenijos Šimkūnaitės metais, Ateitininkų metais, Čiunės Sugiharos metais, Vaikų emocinės gerovės metais ir Šventojo Jono Pauliaus II metais, pasigedo ir JE kardinolo V. Sladkevičiaus metų. Iškilaus dvasininko 100-osios gimimo metinės rugpjūčio 20 dieną.
– Tai Lietuvos Bažnyčiai nusipelnęs kunigas, savo dvasine stiprybe Lietuvą atvedęs į Nepriklausomybę. Jei ne JE kardinolas V. Sladkevičius, nebūtų „LKB Kronikos“, kuri skelbė apie katalikų persekiojimus ir diskriminaciją Lietuvoje, tikinčiųjų gyvenimą sovietinėse respublikose, informavo pasaulio visuomenę apie tikrąją Bažnyčios ir tikinčiųjų padėtį Lietuvoje. „LKB Kronika“ leista be perstojo nuo 1972 m. iki 1989 m. prasidėjusio Atgimimo, jos leidimas nutrauktas tik pačių leidėjų sprendimu. Ar būtų pogrindinė kunigų seminarija, Sąjūdžio banga, Kovo 11-oji, į Lietuvą atvykęs popiežius, Romos vyskupas Jonas Paulius II? Esu tikras, kad ne, – įsitikinęs E. Timukas.
Pirmuosius elektroninius laiškus su klausimais, kodėl 2020 metai nepaskelbti kardinolo V. Sladkevičiaus metais, Evaldas adresavo Seimo nariui Viktorui Rinkevičiui, LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranskiečiui. Viename iš sausio mėnesį gautų atsakymų dėkojama už pasiūlymą ir informuojama, kad pasiūlymas "...būtų svarstomas tik tada, jeigu būtų pateiktas gerokai anksčiau. ... Tuo pačiu pažymime, kad įvairūs renginiai ir projektai gali būti įgyvendinti ir nepaskelbus atskirų atmintinų metų, jie gali pretenduoti gauti finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos ir kt.“
– Kas galėjo patikėti, kad Šventosios Romos katalikų bažnyčios kardinolas V. Sladkevičius nueis į užmarštį? Jo tarnystė Dievui ir artimui, Lietuvos laisvei? Kur žiūri Lietuvos Bažnyčios hierarchai, aukštieji pareigūnai? Kas galėjo tikėtis... Apmaudu, tikrai apmaudu ir apgailėtina. Jeigu būčiau žinojęs, kad taip nutiks... Klausimas veja klausimą. Galvoju, gal JE kardinolas V. Sladkevičius dabartinei Lietuvos Bažnyčiai yra neparankus? O gal buvo reikalingas tik gyvas? Taip galvoju, nes iki šiol nesu gavęs atsakymo iš Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko, Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo į tą patį adresuotą klausimą, – "Biržiečių žodžiui" apgailestavo Evaldas Timukas.
Jis dėkingas LR Seimo nariui Viktorui Rinkevičiui, kuris atsiliepė į jo prašymą 2020 m. deramai paminėti JE kardinolo V. Sladkevičiaus atminimą.
Koplytstulpiui renkamos aukos
Per kančias atėjusio į garbę, savo tarp savų JE kardinolo V. Sladkevičiaus atminimas gyvas tik ten, kur JE praleido 23 savo tarnystės metus Dievui ir artimui – Nemunėlio Radviliškyje, Pabiržėje bei gimtinėje – Guronyse (Kaišiadorių r.).
Nemunėlio Radviliškio pagrindinės mokyklos bendruomenė šių metų rugpjūčio 20 d. iškiliam Ganytojui – kraštiečiui ketina pastatyti atminimo ženklą – koplytstulpį, ten, kur 1972 m. kovo 19 d. gimė „LKB kronika“, pogrindinė kunigų seminarija. Ten, kur plūdo dvasinės stiprybės stokojantys žmonės iš visos Lietuvos – buvusios senosios klebonijos vietoje prie Nemunėlio Radviliškio pagrindinės mokyklos pastato pietinio kampo, link stadiono, šakoto ąžuolo pavėsyje.
Evaldas Timukas "Biržiečių žodžiui" pasidžiaugė, kad šį sumanymą palaiko Nemunėlio Radviliškio seniūnijos seniūnas Giedrius Kubilius, Nemunėlio Radviliškio pagrindinės mokyklos direktorė Edita Timukienė, Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas, Biržų dekanato dekanas ir Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bei Suosto Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijos administratorius kun. Algis Neverauskas bei vabalninkietis tautodailininkas Vidas Jatulevičius, būsimo JE kardinolo V. Sladkevičiaus atminimo ženklo - koplytstulpio Nemunėlio Radviliškyje, autorius.
– Atminti verta. Kviečiu visus geros valios Biržų krašto žmones (ir ne tik) pinigine auka prisidėti prie Nemunėlio Radviliškio pagrindinės mokyklos muziejaus bendruomenės sumanymo – pastatyti atminimo ženklą – koplytstulpį Nemunėlio Radviliškyje šių metų rugpjūčio 20 d., JE kardinolo V. Sladkevičiaus gimimo dieną. Aukas galite palikti Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios zakristijoje, Nemunėlio Radviliškio pagrindinės mokyklos raštinėje. Bus sudarytas aukotojų sąrašas, – "Biržiečių žodžiui" pasakojo E. Timukas.