Naujausios
Istoriją liudija eglės ir pušys
Akmenų istorija prasidėjo seniai, beveik prieš trisdešimt metų. Nuo tada, kai V. Unglininkas, kartu su žmona, atsiėmė žemę. Viena iš vietų, kurią jiems pasiūlė, ir buvo ši, akmenuota, spėjama, dar nuo ledynmečio susiformavusi. O dar ir melioracijos metu suveždavo čia daug akmenų.
Virginijui ši vieta labai patiko, o kaimynai vadino kvailiu ir klausė: „Ką tu čia darysi? Juk čia – vieni akmenys ir žvyras. Čia niekas neaugs“. „Atsiėmėme trihektarį ir pradėjome tvarkytis. Pušis pasodinome sulig vieno plaukelio storio. Jos dabar ir rodo, kiek ilgai mes čia tvarkomės. Nebuvo jokių minčių kurti labirintą, tiesiog tvarkėmės sau“, – prisimena vyras.
Virginijus tik juokiasi prisimindamas, kad iš pradžių kaimynai kvailiu vadinę, vėliau pradėjo prašyti tai tvenkinį parduoti, tai žemę, kuri ribojasi su Apaščios upe.
Akmenuotą žemę bandė arti
Virginijus vis tiek pabandė išarti šią žemę, o gal pavyks? „Išaręs hektarą žemės, rankomis prikroviau šešias keturtones priekabas akmenų. Vežiau jas vieną po kitos į miestą, o didelius akmenis čia sustūmiau. Tada antrą kartą bandžiau išarti, bet nepavyko. Pirmą kartą ariau su rusišku dideliu plūgu, antrą kartą – importiniu. Kokius penkis arus suariau ir plūgo cilindras sutrūko, o plūgas buvo skolintas, tai man baisiai brangiai kainavo“, – pasakoja savo ryžtą susidraugauti su šia žeme Virginijus.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com
