Kaimų gyvastį gesina duobėti žvyrkeliai arba kaip asfaltavimui kenkia nesusikalbėjimas

L. Bataitienės nuotr.
Biržietis Povilas Mikalajūnas mosteli ranka ton kelio pusėn, kur klojamas asfaltas, kuris, deja, nebus sujungtas su asfaltuotu pagrindiniu keliu, nes dalis ruožo priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, o keli šimtai metrų - savivaldybei, kuri savo dalies neasfaltuoja.
Daug metų kelininku dirbęs, Biržų kelių tarnybai vadovavęs Povilas Mikalajūnas sako, kad šalies mastu Biržų rajonas nėra nuskriaustas – keliai nėra pačios blogiausios būklės. Tačiau didžiausia problema – daug žvyrkelių iki šiol neasfaltuoti, o dėl institucijų nesusikalbėjimo kenčia gyventojai.

Kur – žvyrkeliai, ten – problemos

Jeigu reikėtų išrinkti problemiškiausią kelio ruožą, pirmąją vietą 40 metų kelininku dirbęs biržietis Povilas Mikalajūnas skirtų žvyrkeliui, kuris driekiasi nuo Nemunėlio Radviliškio link Juozeliškių kaimo. Šiek tiek geresnis yra Nemunėlio Radviliškio iki Germaniškio kelias. Ypač medienos vežimo iš miško metu šis kelias tampa duobėtas. „Tačiau eismo intensyvumas čia nedidelis, o šis rodiklis yra vienas pagrindinių, lemiančių investicijas“,- paaiškina P. Mikalajūnas. Jo pastebėjimu, nemažai ir kitų kelių, priklausančių Kelių direkcijai, dar neasfaltuoti, tačiau situacija gerėja.

Dar vienas blogas kelias – link Kupreliškio, žvyrkeliu, vedančiu nuo kelio Biržai-Rokiškis. „Kupreliškio kaimas gyvas, bet kelias blogas, ypač tada, kai pašlampa pradeda išsimušti duobės“,- pastebi pašnekovas.

Biržų miestas, P. Mikalajūno pastebėjimu, tvarkosi, atsiranda daugiau asfaltuotų gatvių. Tačiau Plento gatvė – ne tik rūpestis, bet ir gėda – greičiausiai blogesnio kelio nėra, nes čia – duobė prie duobės, nors eismo intensyvumas didelis.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/

Susijusios naujienos