Kai­me ne­be­li­eka ge­rian­čių­jų

Kai­me ne­be­li­eka ge­rian­čių­jų

Sab­laus­kiai (Ak­me­nės ra­jo­nas) gar­sė­jo šiuo­lai­ki­nio kai­mo "res­to­ra­nais" – bu­vu­sio­se kar­vi­dė­se, vai­kų dar­že­ly­je ir ki­tuo­se ap­leis­tuo­se pa­sta­tuo­se. Čia me­tai iš me­tų ka­ra­lia­vo al­ko­ho­lis.

Šian­dien li­kę pėd­sa­kai – krū­vos se­nai iš­ger­tų bu­te­lių. Vie­nin­te­lės kai­me par­duo­tu­vės šei­mi­nin­kai, ge­riau­siai ži­nan­tys apie al­ko­ho­lio pre­ky­bą, sa­kė, kad ne­be­li­ko, kas ge­ria.

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

Sa­vai­tės pra­džio­je per pus­va­lan­dį, prieš­piet pra­leis­tą Sab­laus­kių kai­mo par­duo­tu­vė­je, užė­jo pa­vie­nių pir­kė­jų. Iš­si­rin­ko po tru­pu­tį pir­ki­nių. Dau­giau­sia – duo­nos, kruo­pų. Dar ko­kio sal­du­my­no ar eg­zo­ti­nių kraš­tų vai­sių. Mo­te­ris iš­si­ne­šė skal­bi­mo prie­mo­nių.

Dau­giau pir­kė­jų bū­na va­ka­rop. Kai dar­bin­go am­žiaus sab­laus­kiš­kiai grįž­ta iš dar­bų – kas ap­lin­ki­niuo­se stam­bes­niuo­se ūkiuo­se, kas val­diš­ko­se įstai­go­se ra­jo­no cent­re ar net Ma­žei­kiuo­se. Vie­to­je darb­da­vių be­veik nė­ra.

„Kai ku­rių pre­kių žmo­nės už­si­sa­ko iš anks­to, pa­vyz­džiui, ūkio re­mon­tui rei­kia vi­nių ar da­žų, – sa­kė par­da­vė­ja. – Ret­kar­čiais per­ka­mais daik­tais nė­ra pra­smės už­grioz­din­ti pa­tal­pų“.

Ta­čiau nie­ka­da ant pre­kys­ta­lio ne­trūks­ta ci­ga­re­čių, alaus ir stip­res­nių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų. Bū­tent jų kas­dien nu­per­ka­ma.

„Da­bar pa­ti mė­ne­sio pra­džia, žmo­nės lau­kia al­gų, pen­si­jų ar so­cia­li­nių pa­šal­pų, to­dėl ne­tu­ri iš ko dau­giau pirk­ti“, – sa­kė par­da­vė­ja.

To­dėl per die­ną te­par­duo­da po­rą de­šim­čių „bam­ba­lių“ alaus. Bet ke­lis kar­tus dau­giau, kai pir­kė­jų ki­še­nės pil­nes­nės.

Apie pust­re­čio šim­to gy­ven­to­jų kai­me ir dar apie po­rą šim­tų apy­lin­kė­se gy­ve­nan­čių žmo­nių po­rei­kius ten­ki­nan­čiai par­duo­tu­vei, anot par­da­vė­jos, tai nė­ra daug.

Sab­laus­kiuo­se iš­ge­ria­ma ne­be tiek, kiek prieš ke­le­rius me­tus. Pirk­da­vo glė­biais ir tuš­tin­da­vo ša­lia par­duo­tu­vės ar­ba su­lįs­da­vo į ap­leis­tus pa­sta­tus.

Vie­nas jų vos ne kam­pu re­mia­si į par­duo­tu­vę. Me­di­nis na­mas – be lan­gų,  tik su gro­tų li­ku­čiais. Sie­nos ir sto­gas – pa­ke­žę, at­ro­do, ga­li už­griū­ti.

Ant grin­dų – tuš­ti plas­ti­ki­niai alaus, sid­ro ir stip­res­nio gė­ri­mo bu­te­liai. To­kia dau­gy­bė, kad ne­daug tė­ra vie­tos ko­jai pa­dė­ti.

Pa­ti erd­viau­sia pa­sto­gė gir­tuok­lia­vi­mui – bu­vu­sios kar­vi­dės. Ma­ty­ti, kad žmo­nės įsi­tai­sy­da­vo tarp ėdžių su gir­dyk­lo­mis ir mėš­lo ša­li­ni­mo ta­kų bei šie­no li­ku­čių. Ne­si­bai­min­ta ir lau­že­lį už­kur­ti. Prie jo at­si­sės­ti at­ri­den­ta ak­me­nų, at­si­temp­ta au­to­mo­bi­lių sė­dy­nių.

Tos vie­tos ėmė tuš­tė­ti, kai prieš po­rą me­tų vie­nas ra­jo­no ad­vo­ka­tas vie­šai ap­kal­ti­no ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bę ne­sii­mant veiks­mų, kad to­kiuo­se kai­mo "res­to­ra­nuo­se" ne­gir­tau­tų vy­rai, paaug­liai.

Rea­guo­ta grei­tai – į kai­mą po­li­ci­jos eki­pa­žai ėmė už­suk­ti per die­ną po ke­lis­kart. Iš „res­to­ra­nų“ iš­vai­kė bau­do­mis – už gir­ta­vi­mą vie­šo­je vie­to­je.

Po­li­ci­ja, kaip sa­ko vie­ti­niai, kont­ro­liuo­ja kai­mą iki šiol. Sab­laus­kiš­kiai ži­no, kad tar­ny­bi­nis au­to­mo­bi­lis ga­li sto­vė­ti ne­to­li par­duo­tu­vės. Tad čia, jei tam­so­je atei­si ar at­min­si dvi­ra­tį be švie­są at­spin­din­čios lie­me­nės ar at­švai­to, ga­li bū­ti nu­baus­tas.

Par­duo­tu­vė­je su­tik­tas vy­ras, pirk­da­mas duo­nos ga­mi­nių, iš­si­rin­ko ir alaus skar­di­nę. Ar pa­kan­ka?

„Kai dar­bą dir­bi, nė­ra ka­da dau­giau, – sa­ko sab­laus­kiš­kis. – Kas lais­ves­nis, tas ga­li. O kas iš­ti­sai gė­rė, tam nie­ko ne­pa­da­ry­si – ir gers“.

Dvi­ra­čius prie me­džio pa­li­kę du vy­rai iš par­duo­tu­vės išei­na po aki­mir­kos. Te­pir­ko ci­ga­re­čių.

„Pi­ni­gų alui ne­tu­ri“, – par­da­vė­ja api­bū­di­na pa­žįs­ta­mus klien­tus.

Kai­me yra žmo­nių, ku­rie var­ga­nai už­dirb­tą eu­rą iš­lei­džia ne duo­nai, o vien alui. Ir taip daž­ną die­ną.

„Bet ga­li­ma sa­ky­ti, kad kai­me ne­be­li­ko, kas ge­ria, – api­bend­ri­na par­da­vė­ja. – Kas į už­sie­nius iš­va­ži­nė­jo. Kat­ras ir nu­mi­rė. Vie­nas ki­tas pa­jė­gia ir už­si­ko­duo­ti, kad ne­ger­tų“.

Au­to­riaus nuo­tr.

PAR­DUO­TU­VĖ: Sab­laus­kių kai­mo par­duo­tu­vė­je per­ka­ma ke­lis kar­tus ma­žiau alaus „bam­ba­lių“ ne­gu prieš ke­lis me­tus.

BU­TE­LIAI: Sab­laus­kių kai­mo cent­re ap­leis­tuo­se pa­sta­tuo­se pa­lik­ta dau­gy­bė iš­tuš­tin­tų al­ko­ho­lio bu­te­lių.