Jeigu žmogus nenueina iki vandens, tai vandens iki kapavietės niekas kitas neatneš

B. Petkevičiūtės nuotr.
Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­kio ka­pi­nių lan­ky­to­jai van­dens tu­ri at­si­neš­ti iš ki­ta­pus gat­vės esan­čio grio­vio — kai kam tai pro­ble­ma, ta­čiau ka­pi­nė­se su­tik­ta bir­žie­tė El­vy­ra bėdos ne­ma­to, nes „taip bu­vo vi­sa­da“.
Vandens šaltiniai kapinėse būtini – toks jau lietuvių bruožas kapavietes apsodinti gėlėmis, o kuo jas laistyti, jeigu nėra vandentiekio arba šulinio? Beveik visos Biržų rajono kapinės vandeniu aprūpintos, tik vienose iš jų šaltiniai pasiekiami ranka, kitose – tenka šiek tiek paėjėti. Seniūnijos ir savivaldybės atstovai teigia, kad šulinio ar laistymo sistemos prie kiekvieno kapo niekas neįrenginės.

Toli eiti ne visi pajėgia

Atšilus orams, žmonės pradeda tvarkyti artimųjų kapus. Prekyboje pasirodžius pirmosioms našlaitėms, daugelis jas pradės sodinti ir kapinėse. O tam, kad gėlės užaugtų ir gražiai žydėtų, jas nuolat reikia laistyti, ypač vasarą. Tačiau problema, kai kapinėse nėra vandens.

Į redakciją kreipėsi Biržų rajono gyventojas, kuris prižiūri artimųjų kapą Nemunėlio Radviliškio kapinėse. Vyriškis piktinosi, kad kapinės didelės, o šulinio, iš kurio būtų galima pasisemti vandens – nėra.

“Kitapus gatvės yra griovys, tad vandenį turime neštis iš ten. Bet ką daryti senam žmogui, kuriam sunku paeiti, o jis dar iš taip toli turi kibirą su vandeniu neštis?“,- kalbėjo biržietis.

Nemunėlio Radviliškio kapinės yra prie Nemunėlio upės, tačiau vargu, ar žmonėms semti vandenį iš ten būtų lengviau negu iš griovio. Tad kapinių lankytojams lieka vienintelis variantas – perėjus gatvę, laiptais nusileisti iki griovio ir vandens pasisėmus, jį atsinešti iki kapavietės.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/