Grožio meistrių kantrybė baigėsi: nėra iš ko gyventi

Asmen. album. nuotr.
Grožio salone dirbanti Gražvyda Galvanauskaitė sako, kad mokesčių moka daug, o pagalbos iš valdžios – jokios.
Prieš savaitę Vyriausybei užsiminus apie galimus karantino atlaisvinimus, smulkiojo verslo atstovams įsižiebė vilties švieselė. Deja, ji greit ir užgeso. Nei grožio salonai, nei ne maisto prekių parduotuvės, kaip buvo kalbama, iki šiol taip ir neatsidarė. Grožio paslaugų specialistės sukilo: prie savivaldybių degė žvakes, dėliojo vainikus rodydamos, kad jų verslas žlunga. Kantrybė trūko ir biržietėms. Specialistės piktinasi, kad valdžia suteikia vilties, o po to tik nuvilia.
Asmen. album. nuotr.
Grožio salone dirbanti Gražvyda Galvanauskaitė sako, kad mokesčių moka daug, o pagalbos iš valdžios – jokios.

Kosmetologė Gražvyda: „sąmoningumo ant stalo nepadėsime“

-Stengiuosi nelaikyti šios darbinės pertraukos pasaulio pabaiga. Kaip ir kiekvienas žmogus, suprantu sveikatos svarbą, turiu atjautą sergančiam ir užuojautą netekusiems artimųjų dėl viruso sukeltų padarinių. Tik keistas valdančių žmonių požiūris į smulkųjį verslą, individualias veiklas vykdančius asmenis. Nėra komunikacijos su žmonėmis, nėra patarimų, tik pažadai ir metaforos. Neaišku, kaip toliau elgtis. Geri žmonių norai ir sąmoningumas baigsis ten, kur baigiasi įsipareigojimų ir jų delsimų limitai: bankų paskolų grąžinimo terminai, patalpų nuomos... Galų gale, turime namus, žiemos šildymo mėnesius, vaikus, šeimas, o jiems ant stalo šio „sąmoningumo“ nepadėsime. Tokia valstybės pagalba – ne pagalba, mes jos nesulaukiame.

Keisti tokie sprendimai, kai pats kuriesi darbo vietą, tuo pačiu kuri jas kitiems, o mūsų srities žmonės neima nieko iš valstybės biudžeto ir jo tikrai neskriaudžia ir neskurdina. Sveikatos draudimą mokame savarankiškai, neturime prastovų, biuletenių ir t.t. O, kad galėtume dirbti valstybės įstaigoms sumokame tikrai nemažus pinigus, turime patikras, jų neperėję galime būti nubausti. Net radijas, kad klientui skambėtų muzika, yra nepigiai apmokestintas.. Atėję į darbą, negauname jokio inventoriaus: nuo tušinuko iki nemokamų metinių tobulinimosi seminarų... Investavome į apsaugos priemonės, ribojome srautus ir vis tiek likome išstumti be jokio aiškumo ir pagalbos. Pas monopolininkus virusas neegzistuoja, o pas mums jo plitimas toks stiprus, kad nei minimaliai dirbti negalime. Tik klausimas – kodėl?

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/

Asmen. alb. nuotr.
Manikiūro paslaugas klientėms ne vienerius metus teikianti Rita Jakuškienė sako, kad pirmojo karantino metu kitos specialistės klestėjo. Jei turėtų galimybę, dabar tą patį daryti ir ji.
Asmen. alb. nuotr.
Samanta Majauskienė sako, kad apmaudžiausia, kai valdžia pažada, o paskui nuvilia.
Asmen. alb. nuotr
Kirpėja Žyginta Bitinė įžvelgia nelygybę: „Kodėl leidžia dirbti prekybos centrams, o mes esame uždaryti?“
Asmen. alb. nuotr.
Grožio procedūrų meistrė, kosmetologė Elena Gasiūnienė baiminasi, kad dėl užsitęsusio karantino netektų metams atidėti kosmetologijos studijų.
Asmen. alb. nuotr.
Kirpėjai Gabrielei Šamšonaitei pikta, kad valdžiai grožio paslaugų specialistai neįdomūs: kreipkis kiek nori – vistiek nieko nepeši.