Giliai įklimpo. Žuvies neduos, o meškerės laikyti nemoka

Asm. nuotr.
Vaidas Radzevičius sėdi skolose.
Sakoma, kad vargstančiam žmogui reikia duoti ne žuvį, o meškerę, kad jos pasigautų. Tačiau ką daryti, jei žmogus ir meškerės laikyti nemoka? Akivaizdu, kad tokiam atvejui pagalbos mūsų visuomenėje kol kas nėra. Prieš šešis metus pilnametystės sulaukęs Vaidas Radzevičius paliko Medeikių vaikų globos namus. 18 metų be tėvų gyvenęs neįgalus vaikinas šiandien apsikasęs skolomis ir nežino ko imtis. Visos žuvys suvalgytos, o meškerės – praskolintos.

Su sunkumais nesusitvarkė

Prieš kurį laiką į redakciją užsuko vaikinas, kuris papasakojo savo istoriją ir prašė pagalbos. Vaidas Radzevičius gyvenimą praleido vaikų globos namuose. Jo mamai buvo vėžys, o tėvas tapo alkoholiku. Kadangi tikros šeimos Vaidas neturėjo, mokytis kaip gyventi teko iš vaikų namuose matomų pavyzdžių. Šiandien vaikinui 24 metai. Išėjęs iš globos įstaigos vaikinas gyveno tai pas draugą, tai pas seserį. Paskui Vaidui savivaldybė nupirko būstą Vabalninke, tačiau, kaip pats vaikinas sakė, jis buvo netinkamas gyventi – reikėjo remonto, o pinigų tam neturėjo. Galiausiai būstą pardavė draugui. Nuolatinės gyvenamosios vietos netekęs, vėl apsistojo pas draugą. Išsimokėtinai pasiėmė telefoną, interneto paslaugas. Tačiau už tai niekada nemokėjo. Todėl skolos ėmė augti.

Meilė, skolos ir skyrybos

Į Vaido širdį pasibeldė meilė. Jaunuoliai susituokė. Vaido žmona taip pat pajamų neturėjo, išskyrus valstybės skiriamas pašalpas. Nedirbanti ir iš pašalpų gyvenanti pora nusprendė įsigyti būstą. Su šeimininku sutarė, kad už jį išsimokės dalimis. Vaidas teigė, kad sąžiningai kas mėnesį mokėjo po 200 eurų du metus. Ir dabar turi savo gyvenamąją vietą. Tačiau įmokos už namą ėmė auginti ankstesnes skolas. Už jas, kaip pasakojo Vaidas, išsimokėti nebepajėgė. Vaikiną užgriuvo baisi skolų našta ir dar skyrybos su žmona. Šiuo metu pora jau gyvena atskirai. Bet tame pačiame name, kuris priklauso abiems.

Tūkstančiai negrąžinti

Toliau skęsdamas skolose ir nereaguodamas į nuolatos gaunamus raginimus sumokėti, Vaidas nebežinojo ko imtis. Internete pamatė skelbimą, kad privatus asmuo gali suteikti paskolą. Vaikinas iš vyriškio, gyvenančio Kaune, pasiskolino 500 eurų. Paskolos sąlygų „Biržiečių žodžiui“ vaikinas nurodyti nebegalėjo, neatsiminė. Ir paskolų istorija pasikartojo: jos Vaidas mokėti vėl nepajėgė. Paskui, turbūt pats nesuprasdamas, kur grimzta, pasirašė vekselį, kuriuo vietoj 500 įsipareigojo grąžinti jau 2980 eurų. Susisiekę su skolintoju išgirdome nedaug. Vyras sakė, jog skola nebeaugs, nes yra pasirašytas vekselis, kuriame nurodyta, kiek reikia atiduoti. Vyras tikino, jog jokių patikrinimų apie žmogų ir jo galimybes skolą grąžinti, neatlieka. Tiki kiekvieno žodžiu, užtvirtintu parašu. Skolintojas sakė, jog su Vaidu kalbėsis tiesiogiai, į teismą duoti neketina. Šiuo metu be šios skolos, vaikinas turi grąžinti tūkstantines skolas už kažkada išsimokėtinai pasiimtą telefoną ir kitas komunikacines paslaugas, už kurias niekada nemokėjo.

Skolintojai mėgsta pasinaudoti

Socialinės paramos skyriaus vedėjas Kęstutis Knizikevičius sakė, jog pasitaiko istorijų, kai skolintojai pasinaudoja žmonėmis, kurie nesugeba tvarkytis su savo finansais.

Pasak skyriaus vedėjo, sulaukę pilnametystės ir išėję iš vaikų namų beglobiai vaikai gauna apie 3 tūkstančius eurų įsikūrimui. Jeigu mokosi pagal bendro ugdymo programą, jaunuoliai gali gauti vaiko pinigus kol sukaks 21. Taip pat, jiems pageidaujant, iki 21 metų gali būti suteikta palydomoji globa. Tačiau kiti to atsisako, nekantraudami kuo greičiau pradėti savarankišką gyvenimą.

K. Knizikevičius sakė, kad Vaidui stengiamasi padėti iki šiol. Artimiausiu metu jam ketinama pasiūlyti asmeninio asistento paslaugą. Tik neaišku, ar vaikinas ją priims, nes ne visi nori būti kontroliuojami, nors ir gerais tikslais vedini.

Advokatas Laimutis Zaukevičius „Biržiečių žodžiui“ sakė, kad sunku kažką padėti, kai pats žmogus pasirašęs vekselį. Prieš pasirašytą dokumentą sunku pasipriešinti. Advokatas sakė, kad yra buvę atvejų, kai skolos buvo sumažintos, tačiau tai įmanoma tik tada, kai kyla abejonių dėl palūkanų priskaičiavimo skaidrumo.

Nepasiruošęs gyvenimui?

Kyla klausimas: ar aštuoniolikmečiai, išeidami iš vaikų namų yra pasiruošę gyvenimui? Iš pokalbio su ilgamete, prisitatyti nenorėjusia socialine darbuotoja paaiškėjo, kad tai yra sudėtinga tema. Pasak jos, kiekvienas vaikas yra skirtingas. Ir nesvarbu, ar jis augęs šeimoje ar vaikų namuose, jis lygiai taip pat nenuovokiai gali pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje. Tačiau integracija į gyvenimą vaikams iš vaikų namų iš tiesų yra daug sudėtingesnė. Vien todėl, kad jie dažnai neturi į ką atsiremti, paklausti nuomonės, patarimo.

Sulaukęs 18 metų vaikas tampa suaugusiu su lygiai tokiomis pačiomis teisėmis, nesvarbu, kur jis augo. Todėl nei socialinis darbuotojas, nei niekas kitas nėra atsakingas už jo padarytas klaidas. Yra ne vienas pavyzdys, kai vaikas, išėjęs iš vaikų namų, susikuria visavertį gyvenimą, dirba normalų darbą. Bet taip pat yra pavyzdžių, kai žmonėms nesiseka. Jie nepasinaudoja įdiegtomis pamokomis, o pasiima tai, ką matė: paprašei – gausi.

Niekas nepadės

Suklydęs, savo klaidas turi ištaisyti pats. Todėl, kad ir kaip žmonių būna gaila, savo gyvenimą susikuriame patys. Jei norime gyventi gražiai ir džiaugtis gyvenimu, darome viską, kad taip ir būtų. Deja, ne visiems pavyksta. Nors povandeninės srovės neša gilyn į tamsųjį pasaulį, pats turi spirtis ir priešintis. Kiekvienas turime pasauliui įrodyti savo svarbumą. Nes žmogus yra niekam nereikalingas, kol jis pats neprisiverčia būti reikalingu.