Naujausios
Nori atsipūsti
Neseniai biržiečiai pastebėjo, kad Biržuose, Respublikos gatvėje, kelis dešimtmečius veikusi parduotuvė, vietinių vadinama „Žibute“, nebedirba. Uždarytas ir tame pačiame pastate įsikūręs baras, kurį mėgo vietiniai vyrukai, nevengiantys po darbo, o gal ir vietoj darbo, „išlenkti“ bokaliuką.
Kai kuriems baras buvo, kaip antrieji namai... Tačiau dabar šiame pastate tyla – durys užrakintos, elektra atjungta, o parduotuvės prekių lentynos tuščios...
“Pernai išėjau į pensiją, mano darbo stažas 45 metai, todėl atėjo metas pailsėti, skirti laiko sau. Abu su vyru esame pensininkai, jau ir sveikata nebeleidžia, laikas pailsėti. Kas bus toliau, matysime“,- „Biržiečių žodžiui“ sakė parduotuvės savininkė Birutė Balčiūnienė.
Ir anksčiau planavo uždaryti
Kalbos, kad parduotuvė uždaroma, pasigirdo praėjusių metų pradžioje, kai viešai buvo paskelbta, jog parduotuvė ir baras bus uždaryti, o patalpoms ieškomi nuomininkai.
Tada šeimininkai „Biržiečių žodžiui“ sakė, kad veikla bus tęsiama, kol neatsiras rimti nuomininkai. Tačiau praėjo metai... Susidomėjusių nuomininkų buvo nemažai, tačiau nė vieno rimto pasiūlymo šeimininkai nesulaukė.
Neliko nei klientų, nei prekybos
Pasak B. Balčiūnienės, tiek parduotuvę, tiek barą pastaruoju metu buvo sunku išlaikyti, nes sumažėjo klientų.
“Neliko tokios prekybos, kokia buvo prieš dešimt metų. Mūsų ištikimiausių klientų, kurie nuolat ateidavo į barą ir parduotuvę, jau ir gyvų nebėra“, – kalbėjo parduotuvės savininkė. Jai gaila netoliese gyvenančių žmonių, kuriems parduotuvė buvo artimiausia apsipirkimo vieta. Tiesa, į „Žibutę“ šilto užkandžio nusipirkti dažnai iš netoliese esančios „Atžalyno“ mokyklos per pertraukas atbėgdavo ir mokiniai.
“Valgydavo vaikai čeburekus, kibinus, bet, kiek žinau, dauguma jų dabar eina į „Maximą“, ten – pasirinkimas didesnis ir kitų prekių daugiau“,- kalbėjo B. Balčiūnienė.
Kaip gi be barelio?
Uždarius parduotuvę, biržiečiams, ko gero, labiausiai trūks ne jos, bet baro, kuris buvo kaip „vyšnia ant torto“.
“Žinau, žinau, bet... Nebebuvo tokios paklausos, kaip anksčiau. Gaila ir tų baro klientų, kurių, deja, jau nebėra... Vienas buvo jaunas, bet „pristojo“ vėžys ir per du mėnesius suėdė... O jie visi taip norėdavo pasikalbėti – atsisėsdavo ir imdavo pasakoti savo gyvenimo istorijas. Mums būdavo įdomu jų klausytis...“,- prisiminė baro šeimininkė ir pridūrė, kad pati prižiūrėjo parduotuvę ir barą, todėl tas istorijas girdėjo.
Negali apsiprasti
B. Balčiūnienė, kartu su vyru Narsučiu, parduotuvę įsigijo prieš dvidešimt metų. Kaip pati sakė, visada ja rūpinosi, kaip vaiku, nes buvo neatskiriama šių biržiečių gyvenimo dalis.
“Dabar žiema, dienos trumpos, vakarai ilgi, nebežinome su vyru, kur „dėtis“. Kad neužsisėdėtume namuose, einame vakarais pasivaikščioti. O vasarą vis kitaip – galima darbuotis lauke, darže“,- pasakojo parduotuvės šeimininkė.
Ji su vyru gyvena netoli parduotuvės. Paklausta, ar nesuspaudžia širdies, kai eidami pasivaikščioti, praeina pro uždarytą pastatą, B. Balčiūnienė sakė vis dar negalinti apsiprasti.
“Nežinau, kažkaip labai keista, bet vis traukia eiti pro tą pusę... Juk šitiek metų atiduota“,- kalbėjo moteris.
Gal liks anūkams...
B. Balčiūnienė sakė apsiperkanti Vabalninko gatvės prekybos centre. „Kartą per savaitę nueinu į „Maximą“, kai būna akcijos dienos, tai nusiperku šio bei to. Mūsų klientai sakydavo, kad pas mus irgi kai kurios prekės pigesnės negu didžiuosiuose centruose, o ir atsiveždavome tokių, kurių prekybos centruose nerasi. Todėl žmonės pas mus ir apsipirkdavo. Bet, aišku, su prekybos gigantais nepalenktyniausi, vis tiek kažkada ateina galas“,- teigė pašnekovė.
Pasak parduotuvės šeimininkės, vaikai perimti tėvų verslo nenori. “Jie turi savo darbus, gyvena savo gyvenimus. Nebent kažkada norės anūkai...“,- svarstė B. Balčiūnienė.
Buvusias „Žibutės“ patalpas išnuomotų, o gal šeimininkai jas pasiryžtų ir parduoti? “Gal ir parduotume, jei tik atsirastų rimtas pirkėjas“, – tokios galimybės neatmetė B. Balčiūnienė.
