Naujausios
Fitozauro liekanų kraštas vėl sudomino pasaulio mokslininkus
Pasaulio geologijos mokslininkų grupė Akmenės krašte ieškojo naujų į žemės paviršių išeinančių daugiau kaip 200 milijonų metų senumo sluoksnių ir jame galimai esančių tų laikų gyvūnų liekanų. Tokios anksčiau rastos – vienintelės Lietuvoje.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Vieninteliai geologiniai radiniai – iš Akmenės krašto
Susidomėjimas turi pagrindo, nes tie patys dabartinės ekspedicijos dalyviai 2010-aisiais apžiūrėjo Šaltiškių molio karjere atidengtą Triaso periodo sluoksnį ir rado krokodilo protėvio fitozauro dantų ir žandikaulio likučių. Šis roplys gyveno maždaug prieš 220–240 milijonų metų, o tokio senumo gyvūno liekanų iki šiol Lietuvoje niekur nebuvo rasta. Dabar radinys eksponuojamas Akmenės krašto muziejuje.
Keliomis dešimtimis milijonų metų jaunesnė kito gyvūno liekana – ir taip pat vienintelė Lietuvoje rasta dinozaurų laikų liekana — stuburo slankstelis yra Papilės krašto. Ši geologinė vertybė saugoma šalies Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto muziejuje Vilniuje.
Apskritai Akmenės kraštas unikalus tuo, kad čia vienintelė vieta visoje Lietuvoje, kur galima rasti į paviršių išeinančius dviejų geologinių periodų – Juros ir Triaso – sluoksnius. Abu aptikti Papilės seniūnijoje.
Vėl į ekspediciją
Liepos pabaigoje Akmenės krašte surengtoje ekspedicijoje dalyvavo tie patys mokslininkai, kurie čia aptiko fitozauro liekanų. Vėl buvo atvykę geologijos mokslų daktarai Stephen L. Brusatte (Kolumbijos universitetas, JAV), Richard J. Butler (L. Maksimilijano universitetas, Vokietija), Grzegorz Niedzwiedzki (Upsalos universitetas, Švedija). Juos lydėjo mokslų daktaras Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas, Vilniaus universiteto mokslininkas Jonas Satkūnas.
Tik šįkart mokslininkai žvalgė ne vien Šaltiškių molio karjerą. Dar apžiūrėjo Vadaksties upės, skiriančios Lietuvos ir Latvijos valstybes, pakrantes. Jose mėgino surasti Triaso geologinio periodo uolienų atodangas ir čia galimai esančias fosilijas. Apie tokią galimybę pasaulio mokslininkai sužinojo, sužinoję apie praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje intensyviai dirbusio profesoriaus Juozo Dalinkevičiaus pastebėjimus.
Tačiau tyrinėtojai nerado ieškomų atodangų Vadaksties upelyje, kuriame labai daug vandens, pakrantes dengia žaliuojanti augmenija – o tai trukdė ieškojimams.
„Tačiau lieka nenuneigta galimybė Triaso periodo atodangų rasti ne tik prie Vadaksties, bet ir kituose Akmenės krašto vietose“, – sakė mokslininkai konferencijoje, įvykusioje po ekspedicijos Akmenės krašto muziejuje.
Paėmė bandinius
Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Jono Satkūno tvirtinimu „Šiaulių kraštui“, atsirado daugiau galimybių rengti geologų ekspedicijas į Akmenės kraštą po to, kai čia rastos fitozauro liekanos pripažintos svarbiu moksliniu atradimu. Prieš kelis mėnesius mokslo pasaulyje reikšmingas žurnalas, leidžiamas Kembridžo universiteto, publikavo straipsnį apie mezozojaus periodo stuburinių gyvūnų pirmas rastas liekanas Lietuvoje.
Dabartinėje ekspedicijoje Šaltiškiuose mokslininkai aprašinėjo uolienas, o ypatingai susidomėjo molio sluoksniu, kuris yra Triaso periodo viršutinė atodangos riba. Viršum jos slūksantys Juros periodo atodangos dariniai taip pat tyrinėti. Siekiant nustatyti paslaptingas šių periodų ribas, paimti bandiniai sporų ir žiedadulkių tyrimams.
Susidomėjo ir vietiniai gyventojai
Mokslininkų tyrimai ir geologinė praeitis domina vietinius gyventojus. Jie į susitikimą su geologais Akmenės krašto muziejuje atsinešė turimas paslaptingas uolienas, akmenis, kurie gali būti milijonų metų senumo.
„Lietuvoje mėgstama kolekcionuoti keistus akmenis, o tarp jų iš tikro gali būti vertybių, ir tokiomis anksčiau ne kartą jos buvo pripažintos“, – pripažino geologas J. Satkūnas.
Akmeniškiai parodė mokslininkams įdomių fosilijų, tačiau tarp jų nepasitaikė dominamų stuburinių gyvūnų.
Neįprasta buvo pamatyti vieno akmeniškio atneštą mamuto dantį. Tačiau kur jis surastas – nėra tiksliai žinoma.
Radinių tradicijos
Akmenės rajone dabar esantis Papilės kraštas ilgiau šimtmetį garsus kaip geologijos radinių aruodas. Vienas pirmųjų čia esančias Ventos slėnio atodangas tyrinėjo žinomas Lietuvos muziejininkas Dionizas Poška – apie 1811 metus. Vėliau ėmėsi Vilniaus universiteto bei vokiečių, rusų, lenkų mokslininkai. Praėjusio šimtmečio pradžioje čia surinktos gausios fosilijų kolekcijos pateko į Vokietijos ir Rusijos muziejus, o dabar saugomos ir kituose pasaulio muziejuose.
Papilės ir gretimose slėnio atodangose mokslininkai yra surašę per 300 gyvių rūšių. Dalyje jų atsispindi ir vietovės pavadinimas, nes pavadinimų sudedamosios dalys yra papilensis, popilanicus, popilaniense.
Lietuvos geologijos tarnybos mokslininkai prognozuoja, kad žinia apie fitozauro liekanas ir toliau kels pasaulio mokslininkų domėjamąsi jų radimviete – Šaltiškių molio karjeru. Jis iki šiol ir taip traukė tyrinėtojus aptinkamomis tipinėmis jūrų faunos liekanomis, pavyzdžiui, pilvakojais moliuskais, taip pat randamos suanglėjusios sausumos augalijos liekanos.
Šiuo metu karjeras yra eksploatuojamas, tad ekskavatoriai vis atidengia naujus žemės sluoksnius, įmanoma apžiūrėti daugiau juros periodo nuogulų.
Lionės STUPUIRENĖS nuotr.
GEOLOGAI: Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas (dešinėje) rodė užsieniečiams kolegoms geologams uolienas, eksponuojamas Akmenės krašto muziejuje.
EKSPEDICIJA: Šaltiškių molio karjere mokslininkai ieškojo fosilijų – šimtus milijonų metų senumo.