Entuziazmo užteko ketvirčiui amžiaus

Algirdo Garbausko nuotr.
Fondo steigiamasis susirinkimas.
Nevyriausybinei organizacijai – Vabalninko krašto kultūros ir istorijos fondui – sukanka 25 metai. Įregistruotas jis Biržų savivaldybėje 1996 metų gegužės 31 dieną, nors savo veiklą pradėjo anksčiau.

Fondo steigėjai buvo grupelė Vabalninko inteligentų: Ona Šoblinskienė, Stepas Gudas, Mirdza ir Algirdas Garbauskai, Angėlė Jurevičienė, Gertrūda Šerelienė. Numatytas Fondo veiklos pobūdis – Vabalninko krašto kultūros ir istorijos propagavimas, medžiagos rinkimas ir eksponavimas, paminklų priežiūra. Vienas iš svarbiausių darbų ir svajonių – įkurti Vabalninko krašto muziejų. Prie muziejaus kūrimo ir gausinimo prisidėjo eiliniai vabalninkiečiai, kraštiečiai: dovanojo eksponatus, dalinosi prisiminimais, rėmė finansiškai. Muziejus tiek padidėjo, kad prisireikė kvalifikuotos pagalbos ir teko perduoti Biržų „Sėlos“ muziejaus globai. Daugiau kaip dešimt metų muziejui vadovavusi Ona Šoblinskienė ir jos bendraminčiai dirbo be jokio atlyginimo, bet nesigaili. Praturtėjome žiniomis apie savo kraštą, įsigijome daug draugų. Malonus bendravimas, įspūdžiai buvo svarbiau už pinigus. Muziejuje surinktą medžiagą susisteminome ir išleidome knygą „XX amžiaus Vabalninkas“. Ji pasirodė 800 egzempliorių tiražu ir šiltai priimta bei įvertinta kraštiečių. Angėlė Jurevičienė redagavo Vabalninko krašto laikraštį „Žolinės varpai“. Daug nuveikta garsinant Vabalninko kraštą.

Naujais nariais pasipildė Fondo gretos. Garsinant ir puošiant Vabalninką savo veikla ir lėšomis, prisidėjo Janina Černiauskaitė-Kuncevičienė. Jai esame dėkingi už Žolinės aikštėje stovinčią puikią skulptūrą „Svajonė“. Fondo nariai pasirūpino, kad būtų atkurtas Vabalninko herbas, pagaminta vėliava, kasmet suruoštas iškilmingas Vabalninko dienos minėjimas. Nedidelį finansavimą Fondas gauna iš projektinės veiklos. Garsių mūsų krašto žmonių gimtinės pažymėtos memorialinėmis lentomis. Monsinjoro tėviškėje pastatytas atminimo akmuo. Suruošus medžio drožėjų plenerą, gražiai pasipuošė Vabalninko parkas naujomis skulptūromis, o ypač poetui Jonui Strielkūnui skirtu Sostu ir suoleliais. Pernai iškilo medžio skulptūra dainininkui Jonui Girijotui atminti, o šįmet tikimės panašiai pagerbti mokslininką ir rašytoją Gendrutį Morkūną.

Norėdami pagerbti ypatingai Vabalninkui nusipelniusius žmones, įsteigėme apdovanojimą „Lino žiedo“ žymenį. Tai garbingiausias Vabalninko krašto apdovanojimas, kuris nuo 1999 metų jau įteiktas 22 kraštiečiams. Fondui vadovavo Ona Šoblinskienė, Mirdza Garbauskienė, o nuo 2014 metų juo rūpinasi Dalia Baltrušaitienė.

Esant dabartinei karantininei padėčiai, negalėjome plačiau paminėti Fondo veiklos 25-mečio, tik nedideliu susirinkimu. Prisiminėme ir aplankėme Vabalninko kapinėse besiilsinčius Janiną Černiauskaitę-Kuncevičienę, Oną Šoblinskienę, Stepą Gudą, Mirdzą Garbauskienę. Tariame ačiū mus palaikantiems ir kviečiame prisijungti prie Fondo veiklos, paremti finansiškai.