Naujausios
Ekskunigas: Bažnyčia virsta muziejumi
Rolandas Kaušas, prieš šešiolika metų pasitraukęs iš kunigystės ir gyvenantis JAV, atvirai kalba apie šiandienos Bažnyčios ydas.
„Jei Bažnyčia – dvasinė institucija, kodėl tuomet užsiima nedvasiniais dalykais?“, – kalbėdamas apie šių dienų aktualijas, klausia Lietuvoje atostogaujantis buvęs šiaulietis. Pasak R. Kaušo, jei JAV nutiktų tokia istorija, kaip Tytuvėnų, teismo nebūtų išvengta.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Karalius nuogas
– Visuomenę nustebino Telšių vyskupo sprendimas Palangos bažnyčios durų neatverti Maironio poezijai. Ką šis poelgis sako apie šiandieninę Bažnyčią?
– Ironizuoju: Maironį iš viso reikia uždrausti. Jeigu jis išgyveno prie bolševikų, savaime yra įtartinas.
Sklerozuojanti, laike nebesusigaudanti Bažnyčia, dvasiškijos neišsilavinimas. Nesigaudymas situacijoje.
Smagu, kad žmonės jau nebesistengia bet kokiu būdu pateisinti tamsumo, bet tiesiai sako: karalius nuogas. Taip, Bažnyčia kentėjo prie tarybų valdžios, bet tai nereiškia, kad dabar gali daryti, ką nori.
Tai nesitęs amžinai. Dievas atras naujų žmonių ir būdų pasiekti žmones. O Romos katalikų bažnyčia virs muziejumi.
Taigi, vyksta natūralus procesas, ir nėra ko stebėtis.
– Daug diskusijų Šiauliuose sukėlė ir pastoracinio centro statyba prie Šiaulių katedros. Nepaisant to, pastatas jau baigtas statyti. Ar Bažnyčiai neturėtų sprendimų derinti su miestiečiais, įsiklausyti, stengtis kuo daugiau informuoti, tartis?
– Važiuojant pro naująjį pastatą, sūnus pasiteiravo: „Ar šis pastatas priklauso bažnyčiai?“ „Ne! Ką tu?!“, – atsakiau, nes man net į galvą neatėjo, kad taip gali būti!
Nė kiek nenustebsiu, kad po kurio laiko bent jau dalį to gražaus pastato prie Šiaulių katedros užims koks pramonės centras ar dar kas nors.
Neįsivaizduoju, kiek toks pastatas kainuoja. Vadinasi, yra iš kur gauti pinigų. Bet kodėl tuomet dar prašoma aukų? Leiskime atsikvėpti, juk žmogeliai skaičiuoja kiekvieną centą.
Kas Bažnyčią išlaiko? Iš kur gaunami pinigai? Visi šie atsakymai turėtų būti aiškūs. Kuo Bažnyčia tebelaiko žmones? Atrodo, visuomenė žengia demokratiniu keliu, bet Bažnyčia – ne.
Sakoma, kad tai – dvasinė institucija. Kodėl tuomet dvasinė institucija užsiima nedvasiniais dalykais? Manipuliuojama: kai reikia, jie būna ne iš šio pasaulio. O kai reikia statyti pastatą, jau – iš šio pasaulio. Jei reiks prisiimti atsakomybę, vėl bus ne iš šio pasaulio. Vandenį paverti vynu, o, kai reikia, atverti atgal.
Išskirtinė pozicija
– Vasaros pradžioje Vyriausybės rūmuose buvo svarstoma, ar Kryžių kalną perduoti valdyti ir tvarkyti Bažnyčiai. Nutarta, kad Kryžių kalnas liks valstybės nuosavybe, bet bus tvarkomas kaip sakralinis kultūros paveldo objektas. Ar Kryžių kalnas gali būti tik katalikų?
– Net nediskutuotina: kaip Kryžių kalnas gali priklausyti Bažnyčiai?! Juk žmonės sunešė kryželius! Kryžių kalno perdavimas Bažnyčiai būtų tikras skandalas. Juk tą patį sakė ateistai: čia yra mūsų, ką mes norime, tą darome.
Manau, prie Kryžių kalno galima pasitenkinti pranciškonų koplyčia arba pastatyti palapinę vieną kartą per metus atlaidams. Juk pinigus galima ir palapinėje rinkti.
Čia vėl grįžtame prie išskirtinės Bažnyčios pozicijos. Man nesuprantama, kodėl ji tokia įtakinga, kodėl naudojasi privilegijomis, pavyzdžiui, kunigai nemoka mokesčių.
Bažnyčią bijomasi judinti, kad iš lizdo nepasipiltų širšių pulkas ir nukentėtumei. Jei Bažnyčios vienintelis uždavinys būtų basam skelbti Jėzų Kristų, manau, pašauktųjų būtų daugiau ir žmonės nebijotų.
Nepamirškime, kunigai yra vadinami dvasiškiais – vadinasi, jų gyvenimas turi būti sudvasiškėjęs, jie turi būti užsiėmę tik Kristaus skelbimu. Taigi, dėl šiandieninių skelbimo nesėkmių yra kalta žiniasklaida ir klimato atšilimas.
Klausimai lieka be atsakymų
– Po Tytuvėnų vienuolyno gaisro, vienam po kito pasipylus skandalams, pasigesta aiškaus Bažnyčios paaiškinimo, kas įvyko. Kodėl Bažnyčia nenori viešai apie tai kalbėti?
– Elgiamasi taip, kaip patogiau. Stebina Lietuvos visuomenės, kuri linkusi bet ką atleisti Bažnyčiai, neišmanymas. Padėtis pasikeis, kai ir valstybė, ir žmonės pradės traktuoti Bažnyčią, kaip vieną iš organizacijų. Juk Bažnyčia irgi yra kaip akcinė bendrovė – ji turėtų teikti ataskaitas.
Neužtenka atlikti išpažintį ir gauti nuodėmių atleidimą. Tai jau yra įstatymų pažeidimas. Jei JAV nutiktų tokia istorija, kaip Tytuvėnų, kiltų skandalas, teismo nebūtų išvengta. Visuomenė ten nėra tokia, kad tik šypsotųsi.
Demokratijos šaknys Amerikoje senesnės. Žmonės visko klausinėja ir laukia atsakymų. Jei atsakymų negauna, yra institucijos, kurios padeda, kad atsakymai būtų gauti. Čia tokios grandinės nėra, klausimai lieka be atsakymų.
Kova pačiame Vatikane parodo, kad Bažnyčia nėra antgamtinė institucija. Mes sakome: „Šventasis Tėvas“, „Šventasis Miestas“. Jei būtų traktuojama: UAB „Romos katalikų bažnyčia“, su visa numatyta atsakomybe, viskas stotų į vietas. Žmonėms nebebūtų įdomūs kunigų skandalai.
Dabar dažnai skundžiamasi, kodėl vargšė Bažnyčia persekiojama. Niekas nepersekioja. Žmonės paprasčiausiai nori žinoti, kas darosi.
Bažnyčios atstovai žino, jog visada išsisuks. Žino, kad žmonės nusileis ir tylės, nes manys, kad vyksta kažkokie šventi dalykai.
Prisiminkime pedofilijos skandalus Amerikoje (tarp kitko, laukiu, kada jie į dienos šviesą išlįs Lietuvoje).
Kai pedofilijos skandalų aukos reikalauja kompensacijų, Bažnyčia paskelbia, kad visiškai nieko neturi, kad Bažnyčios pastatai priklauso žmonėms ir panašiai... Nors mes žinome, kad lietuvių parapijų bažnyčios JAV uždaromos ir parduodamos, kad būtų kuo padengti kompensacijos.
Pagal instrukcijas
– Kokia šiandieninė katalikų bažnyčia JAV?
– Tiek čia, tiek ten katalikų bažnyčia darosi vis labiau panaši į sektą. Vatikanas siunčia nurodymus, kaip ir ką daryti. O nurodymai dažnai nebeatitinka tikrovės.
Lietuvoje buvo asmenybių – Tėvas Stanislovas, Kazimieras Vasiliauskas. Bet kuo daugiau instrukcijų iš Vatikano, tuo mažiau asmenybių, nes privaloma vykdyti gautas taisykles. Bažnyčia nėra asmenybių ugdymo kalvė.
Ką katalikai tiki? Ar tiki Nekaltu Prasidėjimu? Ar tiki Trejybe? Kai nuoširdžiai paklausiu, sako, netikiu. Tada kas, galų gale, yra katalikas?
Žinau ne vieną žmogų, kuris eina pasėdėti į bažnyčią, nes ten ramu.
Žmonės savaime pagalvoja: jei kalbame apie tikėjimą, vadinasi, kalbame apie katalikybę. Visai ne. Tikėjimas yra tavo asmeninis ryšys su Dievu.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SITUACIJA: „Kuo daugiau instrukcijų iš Vatikano, tuo mažiau asmenybių“, – sako prieš šešiolika metų iš kunigystės pasitraukęs Rolandas Kaušas.
POŽIŪRIS: Pasak Rolando Kaušo, Bažnyčia nėra persekiojama. Žmonės paprasčiausiai nori žinoti, kas vyksta.