Duris atvėrė archyvas

Duris atvėrė archyvas

Duris atvėrė archyvas

Vakar, minint Tarptautinę archyvų dieną, Šiaulių apskrities archyvo lankytojai galėjo pamatyti dokumentų saugyklas, įdomesnius dokumentus, susipažinti su archyvo veikla. Šiuo metu archyve saugoma apie 3,5 kilometrų lentynų su dokumentais — 366 600 bylų.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Archyvas — jaunas

Archyvo skaitykloje buvo išdėlioti įdomesni dokumentai: laukiant kolegų iš Latvijos ir Estijos, pateikti Šiaulių ir Latvijos, Estijos miestų bendradarbiavimo dokumentai, byla iš saugomo asmeninio nusipelniusio išradėjo Petro Motiekaičio archyvo, 1941, 1943 metų Šiaulių miesto burmistro įsakymai.

Pasak Šiaulių apskrities archyvo direktoriaus Romo Jautakio, šiuo metu archyve saugomi dokumentai nuo 1940 iki 2010 metų (išskyrus — vokiečių okupacijos metus).

Šiaulių apskrities archyvas dokumentus priima saugoti iš 161 valstybinės institucijos ir įstaigos: savivaldybių, jų padalinių, kai kurių viešųjų įstaigų, teisėsaugos institucijų. Paskutiniai dokumentai į archyvą atkeliavo iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos.

Keletas fondų yra iš tarpukario, tai — miesto Savivaldybės, mokesčių inspekcijos dokumentai, žemės apskaitos žiniaraščiai.

„Mūsų archyvas — jaunas, jame gausiausia dokumentų — pokario metų. Pavyzdžiui, Istorijos archyve saugomi dokumentai nuo XIV amžiaus“, — sako R. Jautakis.

Saugo asmeninius fondus

Archyve saugomi ir dvidešimt šešių asmenų fondai. Tarp jų — nusipelniusio mokytojo kelmiškio Jono Vadeikio, šiauliečių nusipelniusio gydytojo Zigmo Vaišvilos, teisininkės Gražbylės Venslauskaitės.

Gausiausi — medicinos mokslų daktarės Elvyros Grinienės, nusipelniusio išradėjo Petro Motiekaičio, dailininko dizainerio Viliaus Purono.

Šiaulių apskrities archyvui savo gausų asmeninį archyvą prieš keletą metų patikėjo Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Romualdas Ozolas.

Archyvas modernėja

Po 2007 metų rekonstrukcijos Šiaulių apskrities archyvas tapo vienu iš moderniausių apskričių archyvų Lietuvoje.

Dabartinis archyvo plotas — 824 kvadratiniai metrai, lentynų ilgis siekia 5 kilometrus.

Pastate įrengtas elektrinis šildytuvas, šaldymo sekcija, drėkintuvas, oro mechaninio, mikrobiologinio ir cheminio valymo filtrai — patalpose palaikoma 16— 20 laipsnių temperatūra, 50 procentų santykinė oro drėgmė.

Dokumentai archyve saugomi ir popieriuje, ir skaitmeninėse laikmenose.

Šiuo metu Šiaulių apskrities archyve rengiamos patalpos elektroninių dokumentų saugyklai. Lietuvoje tokios saugyklos bus dviejose miestuose: Vilniuje ir Šiauliuose.

Sulaukia tūkstančių prašymų

Šiuo metu Šiaulių apskrities archyve dirba 12 darbuotojų.

Gyventojai į archyvą dažniausiai kreipiasi dėl notarinių veiksmų, nuosavybės teisių pripažinimo, darbo stažo dokumentų.

Daugiausia, apie 8 tūkstančiai žmonių, į archyvą kreipėsi 2009 metais. Pernai gauta pustrečio tūkstančio prašymų, dažniausiai — dėl pensijos dokumentų.

Dažni archyvo dokumentų skaitytojai — studentai, dėstytojai. Direktorius pastebi, kad kolūkinių, tarybinių ūkių dokumentai dabartiniams studentams jau tapę egzotika.

Lietuvoje veikia 10 apskričių archyvų ir 5 centriniai, esantys Vilniuje. Vakar visi archyvai smalsuolius kvietė į „Gyvo archyvo“ dieną.

ARCHYVAS: Šiaulių apskrities archyve saugoma apie 3,5 kilometrų lentynų, iš viso lentynose galima sutalpinti 5 kilometrus dokumentų.

SISTEMA: Šiaulių apskrities archyvo direktorius Romas Jautakis rodo modernią gesinimo sistemą. Gaisro atveju trijose balionuose esančios dujos automatiškai patektų į bet kurią iš aštuonių saugyklų ir, ištraukdamos deguonį, užslopintų ugnį. Vanduo archyvo dokumentams būtų pražūtingas.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.