
Naujausios
Duomenų medžioklė už nuolaidų korteles
Šiaulietė, atsisakiusi pateikti savo asmens kodą, negavo prekybos tinklo lojalumo kortelės. Moters nuomone, pirkdama prekes tame pačiame prekybos centre savaime yra jam lojali ir be „priesaikos“.
Duomenų medžioklės voratinklis veikia netrukdomas, tereikia Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje tinkamai užsiregistruoti kaip duomenų kaupėju.
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Nepateikė asmens kodo — kortelės negavo
„Man pasiūlė nemokamai pasiimti lojalumo kortelę “Iki“ prekybos centre. Kadangi dažnai ten perku, pamaniau, praverstų. Manęs paprašė asmens duomenų. Paklausiau, kokių reikia? Sako, asmens kodo, vardo, pavardės, adreso... Na aš supykau — kam asmens kodas? — piktinosi šiaulietė (pavardė redakcijai žinoma). — Manau, tai visiškai nereikalinga informacija tokiai kortelei, todėl atsakiau pasakyti. Pardavėja paaiškino, kad tada kortelės negali išduoti.“
„Ką veikia asmens duomenų apsaugos gynėjai, jeigu duomenys medžiojami visiškai atvirai, netgi iškeliant sąlygas klientui?“ — retoriškai klausė šiaulietė. Ji sakė dažnai mobiliuoju telefonu sulaukianti įvairių agentų pasiūlymų ką nors pirkti, dalyvauti akcijose ir panašiai, nors numerio nedalijanti į kairę ir į dešinę.
Lojalumo kortelė prilygsta banko kortelei?
Valdas Lopeta, UAB „Palink“, kuriai priklauso prekybos centrai “Iki“, Komunikacijos skyriaus vadovas, aiškino: kadangi “Iki Premija“ prilygsta debetinei kortelei, prašoma ne tik įprastų asmens duomenų, bet ir asmens kodo.
„Asmens kodas būtinas, kad galėtume tiksliai nustatyti kortelės turėtojo tapatybę ir tvarkyti jo sąskaitą. Mums reikalingi asmens duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, miestas (rajonas), telefonas, elektroninio pašto adresas. Jeigu klientas atsisako pateikti asmens kodą, kortelės išduoti negalime“, — paaiškino “Šiaulių kraštui“ V. Lopeta ir pabrėžė esą taip siekiama išvengti klaidų dėl asmens tapatybės nustatymo, pavyzdžiui, kai asmenų vardai ir pavardės sutampa.
UAB „Palink“ yra įregistruota Asmens duomenų valdytojų valstybės registre.
Kelia sąlygas
„Rimi“ prekybos tinklo nuolaidų kortelės už nedidelį mokestį išduodamos su sąlyga, kad bus atsakyta į tam tikrus klausimus.
„Jeigu žmogus nesutinka, kad jo duomenys būtų naudojami rinkodaros tikslais, vadinasi, jis nenori dalyvauti mūsų lojalumo programoje ir kortelė jam neišduodama“, — teigė Raminta Stanaitytė-Česnulienė, UAB “Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė.
„Maxima“ už kortelės išdavimą prašo susimokėti 5 litus bei pateikti kai kuriuos asmens duomenis: vardą, pavardę, lytį, kontaktinius duomenis.
„Norfa“ korteles išduoda, neprašydama jokių asmens duomenų: tereikia susimokėti 10 litų.
Prekybos centrų atstovai vieningai tikino griežtai besilaikantys įstatymų bei įgyvendinantys priemones apsaugoti asmens duomenis nuo neteisėto jų atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto naudojimo ar tvarkymo.
Medžioklę leidžia įstatymas
Ar nuolaidų kortelių išdavimas nėra tiesiogiai susijęs su duomenų medžiokle, kuri vyksta legaliai — pagal įstatymą?
Pasak Alinos Semionovaitės, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausiosios specialistės, inspekcija jau buvo susidūrusi su pateikiamais klausimais dėl prekybos centruose prašomų asmens duomenų, gaminant ir pratęsiant korteles.
„Buvo kreiptasi ir į UAB “Palink“, kodėl yra prašoma pateikti asmens kodą“, — teigė A. Semionovaitė.
Ir sužinojo.
„Vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, UAB “Palink“ neturi teisės tvarkyti duomenų be paties asmens sutikimo.
Tačiau, be šių duomenų, „Iki“ Premija“ kortelių turėtojų interesai nebūtų tinkamai apsaugoti, todėl UAB “Palink“, asmeniui atsisakius pateikti asmens kodą, yra priversta atsisakyti išduoti kortelę“, — teigė specialistė.
Manai, kad pažeistos teisės — skųskis
Įstatymas, toliau aiškino A. Semionovaitė, numato, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais tik po to, kai asmuo duoda išankstinį sutikimą. Pagal įstatymą asmens kodą tiesioginės rinkodaros tikslais naudoti apskritai draudžiama.
„Asmuo, manantis, jog jo, kaip duomenų subjekto, teisės pažeistos, turėtų kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir pateikti skundą“, — teigė specialistė ir pabrėžė, kad inspekcija yra tikrinusi prekybos centrus dėl lojalumo kortelių išdavimo sąlygų.
„Viename iš prekybos centrų rasta pažeidimų ir surašytas nurodymas, į kurį prekybos centras atsižvelgė ir pažeidimus pašalino“, — teigė duomenų apsaugos gynėjų tarnybos specialistė.
PREKYBA: Dažno žmogaus piniginė yra sausakimša nuolaidų kortelių, o jų skaičius, ko gero, liudija, kiek kartų mainais į nuolaidas buvo išdalyti asmens duomenys.
SĄLYGA: Norint gauti lojalumo ir nuolaidų kortelę, pirkėjui dažnai tenka atskleisti asmens duomenis.
Jono TAMULIO nuotr.
KOMENTARAS
Asmens duomenis reikia saugoti
Rasa ŠLIAVIENĖ, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė:
— Žinomi atvejai, kai, pasinaudoję asmens duomenimis, sąskaitos savininko vardu paimami greitieji kreditai, nuperkamos prekės išsimokėtinai arba pinigai iš sąskaitos pasisavinami. Nors bankines operacijas atlikti sudėtinga, išradingumui nėra ribų.
Pagrindinės priežastys, lemiančios šios rūšies sukčiavimų skaičiaus augimą — gyventojų patiklumas bei nerūpestingas asmens duomenų saugojimas, netinkami jų veiksmai, kai duomenys tampa žinomi kitiems asmenims arba jie prarandami. Labai svarbu asmens duomenų nepateikti telefonu — apie tai neturėtų būti jokios kalbos.
Norėdamas gauti nuolaidų kortelę, žmogus turi teisę pateikti savo asmens duomenis, kartu pareikalauti visos informacijos apie tai, kaip jie bus naudojami.
Bet kuriuo atveju reikėtų prisiimti dalį rizikos, nes jūsų duomenys gali būti panaudoti ne tiems tikslams, kurie deklaruojami oficialiai.
Asmens kodas turėtų būti pateikiamas tiktai išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, banke. Mano nuomone, prekybos centras paslaugas galėtų suteikti ir be asmens kodo, nes tai nėra tokios paslaugos, kurios reikalautų pirkėją identifikuoti.