Naujausios
Nuo seno gyveno draugiškai
Festivalio sumanytoja ir vedėja Irina Šakuro, ne tik Biržų kultūros centro Nausėdžių skyriaus meno vadovė, bet ir baltarusių tautinės mažumos atstovė, akcentavo, kad Biržų kraštas nuo seno buvo svetingas ir draugiškas kitataučiams.
Kadaise čia gyveno daugiau nei 10 tautinių mažumų – didelės karaimų, žydų, totorių tautybių, mažesnės latvių, rusų, švedų, vokiečių, baltarusių, ukrainiečių bendruomenės. Aktyviai veikė septynios religinės konfesijos. Visų tautybių ir kultūrų žmonės gražiai sutarė, kartu dirbo, siekė užsibrėžtų tikslų. Todėl ir šis tautinių mažumų kultūros pristatymo ir puoselėjimo festivalis, pagaliau radęs kelią į Biržų kraštą, nėra joks atsitiktinumas.
Lietuva – ne Krymas, bet...
Pirmiausia visus susirinkusius pasveikino šeimininkės – Biržų kultūros centro Nausėdžių skyriaus moterų šokių kolektyvas „Liepa“ (vad. Irina Šakuro). Vėliau trumpą programą pristatė viešnios iš kaimyninės Latvijos – Vecumniekų kultūros namų senjorų šokių kolektyvas „Rudens Rože“ (vad. Sarmite Vevere).
Renginių studijos „Švenčių kalvė“ direktorė Vilija Petkūnienė trumpai papasakojo apie edukacinę programą „Lietuva ne Krymas, bet gimta šalelė“. Ji priminė karaimų kelio į Lietuvą aplinkybes, kurį, Vytauto Didžiojo iniciatyvą, šios tautos atstovai įveikė prieš 600 metų. Kalbėjo apie karaimų tautai būdingus bruožus, jų vertybes, tradicijas, religiją. Pasidžiaugė atgimstančiu kultūriniu – tautiniu judėjimu, šios Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos žmonių ištikimybe Lietuvai, indėliu į Lietuvos kultūrą.
Nuotraukose – istorija, dainose – tradicijos
Šiaulių apskrities Žydų bendruomenės atstovai į festivalį atvežė talentingos žydų fotografės Sošanos Zaksaitės (1906–1959) fotografijų parodą. Joje eksponuojama per 20 fotografijų. Pasak minėtos bendruomenės pirmininko Sanios Kerbelio, iškalbingos fotografijos puikiausiai atspindi tarpukario Lietuvos istoriją, įvairius socialinius sluoksnius, kartu yra ir žvilgsnis į dingusį to laikmečio žydų pasaulį.
Spalvingiausiu festivalio akcentu tapo įvairiataučio Trakų kultūros ir meno rūmų rusų dainos ansamblio „Zabava“ (vad. Natalija Jefimova) pasirodymas. „Zabavos“ programoje skambėjo dainos karaimų, ukrainiečių, baltarusių, rusų ir lietuvių kalbomis. Savo pasirodymą kolektyvas baigė jautria daina, skirta mylimiausiai ir brangiausiai šaliai – Lietuvai.
Neapsieita ir be vaišių. Armėniškos duonos – matnakashos (pagamintos pagal senovinį receptą) ir armėniškos adžikos paragauti kvietė armėnų tautinės mažumos atstovas, gyvenantis Rokiškyje Arkadis Mkhitaryanas. Ragautojai buvo sužavėti ir vienu, ir kitu patiekalu.
Drąsus žingsnis sukviesti tautines mažumas į vieną būrį
Mažasis tautinių mažumų festivalis „Mes po viena saule“ tapo pirmuoju renginiu, skirtu pažinčiai su tautinių mažumų kultūromis, jų papročiais, kostiumais, dainomis, šokiais. Pirmuoju ne tik Nausėdžiuose, bet ir rajone. Tai neliko nepastebėta.
Pasveikinti organizatorių ir festivalio dalyvių atvyko Biržų rajono savivaldybės mero patarėja Lilija Vaitiekūnienė, tarybos narė Audronė Garšvaitė. Su linkėjimais nuo Seimo nario atvyko jo padėjėjai Antanas Meškonis ir Gražina Paulauskienė. Sveikinimus, padėkas bei suvenyrus festivalio dalyviams perdavė renginyje dalyvauti negalėjęs, bet nuoširdžiai nausėdiškių idėją palaikęs Biržų kultūros centro direktorius Romas Lesevičius.
Bemaž visi festivalio svečiai ir dalyviai džiaugėsi, kad ir mūsų krašte, kadaise labai įvairiataučiame ir spalvingame, žengtas pirmas nedrąsus žingsnis tautinių mažumų kultūros pažinimo ir jos puoselėjimo link, ir linkėjo, kad šis festivalis taptų gražios tradicijos pradžia. Te linkėjimai pildosi.
