Naujausios
Dėl statinių prie Kryžių kalno apsispręs po savaitės
Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo priežiūros komisija, apsilankiusi prie Kryžių kalno, dar nenusprendė nei dėl koplytėlės, kurioje meldėsi popiežius, likimo, nei dėl šios unikalios vietos apšvietimo.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Laikinas statinys
Penktadienį prie Kryžių kalno surengtas Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2007— 2013 metų programos priežiūros komisijos išvažiuojamasis posėdis.
Komisijos nariai pirmiausia stabtelėjo prie koplytėlės, kurioje 1993-iaisiais meldėsi, į minią kreipėsi popiežius Jonas Paulius II.
Medinės koplytėlės būklė — avarinė. Sutręšę jos laiptai jau nuardyti, kad niekas nebandytų į ją užkopti, nes tai grėstų nelaime.
„Mes liksime nesuprasti, jei koplytėlei leisim sugriūti“, — sakė Seimo narė Rima Baškienė.
Nepasirūpinus ja, taip ir atsitiktų, o bandant išsaugoti, gali būti pažeisti įstatymai.
Ši koplytėlė buvo pastatyta kaip laikinas statinys, ruošiantis Lietuvoje sutikti popiežių Joną Paulių II.
Pasak Šiaulių rajono mero Algimanto Gaubo, teisiniai dokumentai rodo, kad koplytėlė turėtų būti demontuota — rekonstruoti, restauruoti jos negalima. „Mes demontuoti galime, bet turime susitarti su vyskupija, su religine bendruomene. Mes vieni to nedarysime“, — sako A. Gaubas.
Koplytėlės vietą reikia įamžinti
Kultūros paveldo saugotojai mano, kad, bandant ją išsaugoti, būtų įrengtas stiklinis gaubtas ar kas nors kita. Taigi iškiltų dar didesnis statinys, nei koplytėlė.
„Koplytėlė, laikinas statinys, buvo statoma, kad popiežius, aukojantis Mišias, būtų matomas žmonėms, — sako Irma Grigaitienė, Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja. — Šiandien ką ten bepastatysi, disonuos su valstybės saugomu kultūros paminklu — Kryžių kalnu. Įstatymas neleidžia statyti jokio statinio“.
Yra nuomonių, kad koplytėlę reikia perkelti kitur, o vietą, kurioje ji stovi dabar, kaip nors įamžinti.
„Manau, toje vietoje turėtų stovėti, pavyzdžiui, Jono Pauliaus II paminklas, panašus į tą, kokį aš Šiluvoje pastačiau, — sako vienas iš komisijos pirmininkų, Kauno arkivyskupas, Vyskupų konferencijos pirmininkas Sigitas Tamkevičius. — Tą vietą, kur popiežius meldėsi, reikia labai gražiai įamžinti, o koplytėlei turime ieškoti kitos vietos, kad nebūtų nusižengta įstatymams“.
Už Kulpės upelio
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis norėtų, kad koplytėlės vietoje būtų pastatyta bažnyčia, bet, anot vyskupo, „paminklotvarkininkų mintys yra kitokios, šitos koplyčios išsaugoti turbūt neįmanoma“.
Pasak Šiaulių rajono mero A. Gaubo, Savivaldybės taryba prieš porą metų buvo nusprendusi koreguoti Kryžių kalno teritorijos detalųjį planą, kad čia būtų statoma bažnyčia. Bet Kultūros paveldo departamentas tada pareiškė, kad statyba neigiamai paveiks „kultūros vertybės — piliakalnio — vertingąsias savybes“.
Jau sutinkama, kad bažnyčią statyti reikia, bet ne prie pat Kryžių kalno.
„Mes palaikome tą mintį, kad prie Kryžių kalno gali atsirasti bažnyčia, tik jai reikia surasti tinkamą vietą“, — sako Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja I. Grigaitienė. Ji mano, kad geriausias iš numatomų variantų — bažnyčią statyti už Kulpės upelio (“Reikia eiti į daubą“) — kultūros paminklo apsauginėje zonoje. Ten būtų galima įrengti ir privažiavimą, ir priėjimą.
Aukšti stulpai ne visiems patinka
Jono Pauliaus II piligrimų kelio komisija bando baigti diskusijas ir dėl Kryžių kalno apšvietimo.
Šiaulių rajono meras A. Gaubas sako, kad apšvietimo projektas yra ne tik parengtas, bet ir atliktos reikiamos jo ekspertizės, jau galima imtis darbų. Įgyvendinus šį projektą, prožektoriai iš keturių aukštų stulpų apšviestų Kryžių kalną, takelius — ant žemų stulpelių įrengti šviestuvai. Šio projekto vertė — 778 tūkstančiai litų.
Arkivyskupo S. Tamkevičiaus nuomone, toks apšvietimas būtų „panašus, kaip autostradoje — aukšti stulpai“, jį įrengus labai pasikeistų Kryžių kalno vaizdas. Architektai su kultūros paveldo darbuotojais turėtų pamąstyti, kad apšvietimo įranga, be stulpų, “gražiai įsikompanuotų prie Kryžių kalno“.
Ir vyskupas Eugenijus Bartulis mano, kad Kryžių kalną gražiai galima apšviesti „be didelių aukštų stulpų, be didelių prožektorių“. Jis sako, kad yra techninių galimybių įrengti “tokį paslaptingą, iš žemės einantį apšvietimą“ — juk, pavyzdžiui, šaligatviuose sumontuoja prožektorius, kurių tvirto stiklo nei koja, nei dar kuo nors sudaužysi.
Nuspręs po savaitės
Jono Pauliaus II piligrimų kelio komisija šioje išvykoje nieko nenusprendė.
Vienas iš komisijos pirmininkų, Ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miškinis, „Šiaulių krašto“ paklaustas apie galimus sprendimus dėl koplytėlės likimo, dėl Kryžių kalno apšvietimo, buvo lakoniškas: yra labai įvairių pasiūlymų, tad yra apie ką pagalvoti.
Komisija, po savaitės susirinkusi Ūkio ministerijoje, ketina priimti galutinį sprendimą.
POŽIŪRIAI: Ir žingsniuodami iš Kryžių kalno dar tariasi (iš kairės) Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas ir Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo priežiūros komisijos pirmininkai, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir Ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miškinis.
STATINYS: Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo priežiūros komisijos nariai dar nenusprendžia, ką daryti su koplyčia, kurioje meldėsi popiežius.
DISKUSIJA: Prie popiežiaus koplytėlės nuomonėmis dalinasi (iš kairės) Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas, Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo priežiūros komisijos pirmininkas, Ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miškinis, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Šiaulių rajono mero pavaduotojas Jonas Novogreckis, Seimo narė Rima Baškienė.
NUOMONĖ: Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius mano, kad pirmiausia reikia nutarti, ką daryti su popiežiaus koplytėle, o tada spręsti dėl bažnyčios prie Kryžių kalno statybos.
DOKUMENTAS: Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas sako, jog Kryžiaus kalno apšvietimo projektas yra parengtas, galima nors ir dabar pradėti darbus.
Autoriaus nuotr.