Naujausios
Kaip jūs, būdama kėdainiškė, atsidūrėte Vabalninke? Papasakokite apie save.
Gimiau 1943 metų kovo 10 dieną Kėdainių rajone. Tėvas Petras Ivanauskas turėjo gerą, skambų balsą. Turbūt tokį paveldėjau ir aš. Mano pusbrolis dainininkas Eugenijus Ivanauskas išgarsėjo visoje Lietuvoje. Baigusi 8 klases dirbau Kaune, kelių kombinate. Ten įgijau vairuotojos teises ir dirbau kelių technike, vėliau – kolūkyje vairuotoja. 1970 metais ištekėjau už Valaičio. Susilaukėm sūnaus Almanto ir dukros Ilmos. Gyvenimas su vyru nepasisekė. Nuo 1977 metų atėjau dirbti į Vabalninką. Buvo ruduo, technikume vienai moksleivių grupei nebuvo vairavimo instruktoriaus ir direktorius Algirdas Puodžius prikalbino mane imtis šio darbo. Su moksleiviais sutarti sekėsi ir ilgokai dirbau. 1980 metais ištekėjau už Stasio Kumpelio. Išauginome sūnų Audrių.
Koks jūsų kelias į dainą?
Dainuoti mėgau nuo mažens. Nuo 20 metų dainavau ansamblyje, duetu, chore. Atsikėlusi į Vabalninką dalyvavau į Zojos Tarasevičiūtės vadovaujamo ansamblio veikloje. Paskui perėjau į Stasės Čuikinos vadovaujamą „Saulalą“. Dainuodavau kartu su Rimantu Kirstuku, Bronium Samukaičiu. Vėliau – su Aurelija. Man labiausiai patinka romansai. Ir dabar, namuose kai padainuoju, rodos ir nebeskauda, ir nuotaika geresnė.
Jūs, būdama „Saulalos“ ansamblyje, išgarsėjote ne tik kaip dainininkė, bet ir kaip anekdotų pasakotoja. Matau spintoje jūsų laimėtą taurę.
Jaunystėje anekdotų nesakiau. Vabalninke pasiklausiau vienos pasakotojos kalbų ir nutariau, kad ir aš galiu ne blogiau pakalbėti. Pabandžiau. Visiems patiko. Pradėjau nuo liaudiškų linksmų nutikimų. Radusi kokį pasakojimą jį perdirbdavau, pridėdavau, kad būtų juokingesnis, įdomesnis. Draugų paskatinta, įsijungiau į televizijos laidų organizuojamus konkursus. 2002 metais dalyvavau LNK laidose „Mes čempionai“. Teko rungtis su garsiais respublikoje anekdotų pasakotojais, patekau į finalą ir laimėjau taurę. Paskui su kitais humoristais teko pakeliauti po Lietuvą. Per mane visas mūsų „Saulalas“ ansamblis 2003 metais dalyvavome LNK laidoje „Grand LT šou“.
Jūs suspėdavote dar ir bažnyčios chore giedoti...
Sykį pasitaikė eiti į „Saulalas“ repeticiją kartu su vargonininku Kazimieru Pugžliu. Jis ir sako: „Ko tu vis suki į kairę, pasuk į dešinę, į bažnyčios chorą“. Taip mane jis ir prikalbino. Giedojau 25 metus, kol galėjau užlipti stačiais laiptais.
Žinome, kad jūsų nepaleidžia ligos, retai matome renginiuose. Ką pasakytumėte ansamblio žmonėms?
Jei tik leidžia sveikata, su vyro Staselio pagalba stengiuosi dalyvauti miesto renginiuose, ypač jei pasirodo „Saulala“. Labai norėčiau pamatyti jūsų jubiliejinį koncertą. „Saulalai“ linkėčiau spindėti, šildyti žiūrovus. O dainininkams – neprarasti entuziazmo, balso ir meilės dainai.
