Buvo naktys švento Jono...

L. Bataitienės nuotr.
Pirmą kartą Joninių laužą uždega Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius.
Savaitgalį prasiautė Joninės – vieni jas šventė Biržų krašte ir atliko krikščionišką pareigą sudalyvauti atlaiduose, kiti skubėjo į Pasvalio miesto šventę, treti liko namuose.

Krikščioniška šventė

Joninės paskelbtos nedarbo diena, tačiau šiemet ši data sutapo su savaitgaliu, todėl papildomos laisvos dienos dirbantieji neturėjo. Beje, Joninės – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 dieną. Todėl Biržų katalikų parapija šventė Šv. Jono Krikštytojo atlaidus, o liturgijai vadovavo ir pirmąsias Šv. Mišias Lietuvoje, kaip arkivyskupas, aukojo iš Biržų parapijos kilęs arkivyskupas Rolandas Makrickas.

Prie Astravo laužas ir.. liūdnos dainos

Kaip ir pernai, šių metų Joninių šventimas vyko prie Astravo dvaro. Laikantis tradicijų, Joninių laužą uždegė rajono meras Kęstutis Knizikevičius. Jo kreipimasis į susirinkusius buvo kuklus – linkėjo geros nuotaikos ir pasilinksminti. Laužas suliepsnojo saulei dar net nepradėjus leistis, tad tamsoje įspūdingo laužo liepsnų nebuvo...

„Tokių Joninių dar nesu mačiusi, visai nėra žmonių“,- piktinosi neprisistačiusios moterys, atlikusios apklausą... Buvo akivaizdu, jog joms reikia tik kontaktų, kad vėliau vadybininkai įpirštų prekių.

Žmonės būriavosi prie alaus pardavėjų, ragavo užkandžius... Meninė programa buvo tokia nyki, priminusi senus filmus, o kai kam ir liūdną eiseną, tad beliko svaigintis alumi... Arba, žvelgiant į Širvėnos ežero bangas, klausytis renginio vedėjos postringavimų apie tai, kaip ji permatomais rūbeliais vilioja savo vyrą arba kamasutros knygą studijuoja... Na, dar liepė netrypti gėlynų... „Keisti tie biržietiški pajuokavimai“,- stebėjosi ne vietiniai, leisdami suprasti, jog šventė visuotinė, todėl reikia mąstyti apie tai, kas pritinka tokiai publikai, o kas ne... Bet kokiu atveju, nuotaiką galėjo pagerinti nebent išgerto alaus kiekis, o kad jo netrūko, išdavė vienkartiniai indai, sunkiai tilpę šiukšliadėžėse. Linksmiau tapo scenoje pasirodžius grupei „Lietuvaičiai“, bet jie koncertavo tik vieną valandą, tad vienuoliktą valandą visi jau traukė namo, nesulaukę pusiaunakčio ir nesuradę paparčio žiedo. Sakoma, kad paparčio žiedo ieškojimas – tai bandymas rasti gyvenimo išmintį. Tik ne šį kartą...

Dėmesys Jonams ir Janinoms

Tuo metu įstaigos, organizacijos ir bendruomenės daugiau dėmesio skyrė Jonų ir Janinų pagerbimui, pasilinksminimui, pabuvimui kartu. Legailių globos namai, vasarvidžio šventę šventė pagal tradicijas – prausė rankas surinktais stebuklingais rasos lašeliais, žengė pro saulėgrįžos vartus. Pasveikinti ir ąžuolo vainikais apdovanoti Jonai ir Janinos.

Kratiškių kultūros namai pasidalino jaukiu žmonių susibūrimu prie Joninių laužo. Germaniškyje Joninių šventė pavadinta „Naktis, kai pražįsta paparčiai...''

Kartu su Joninėmis, startavo „Levandų ūkio“ vasaros festivalis – saulei besileidžiant, skambėjo Loretos Gasiūnaitės, Alvido Kavaliausko ir Vidmanto Galecko atliekamos muzikinės kompozicijos, susirinkusieji lingavo į taktą ir gėrėjosi melsva žiedų jūra.

Ramongalių bendruomenė pakvietė į Joninių gegužinę ir priminė apie akciją „Saugūs grįžkit į namus!“. Tai – trečias Ramongalių bendruomenės, dalyvaujančios VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizuojamame saugaus eismo konkurse „Eismo saugumas bendruomenėse 2022-2023 m.“, renginys.

Būginių kaimo bendruomenė, kaip ir daugelis kitų, ąžuolo lapų vainikus pynė ir dovanojo Jonams ir Janinoms...