Biržų politikai kelia baltą vėliavą prieš „Litesko“?

K. Isako nuotr.
Biržų rajono savivaldybės narys Dalius Drevinskas jau daug metų kovoja su „Litesko“.
„Roges ruošk vasarą“, – sakydavo senoliai. „Biržiečių žodis“ nutarė pasidomėti kaip Biržų rajono savivaldybė kovoja su aukštomis šilumos kainomis.

Prieš kiekvienus rinkimus šilumos kainų korta tampa tikru kozyriu politikų programose. „Rasti priemonių nutraukti šilumos ūkio nuomos sutartį su „Litesko“, pasitelkiant geriausių Lietuvos advokatų pajėgas, arba priversti sumažinti šilumos kainas. Atlikti sutarties su „Litesko“ auditą, deklaruotų investicijų realaus įvykdymo ir tarifų pagrįstumo patikrinimą“, – tokius įsipareigojimus prieš balsavimą 2019 metais prisiėmė dabartinis Biržų rajono meras Vytas Jareckas ir jo sudaryta koalicija „Vieningi Biržai“. Sprendžiant iš pranešimų Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos puslapyje, savo pažado jam įgyvendinti nepavyko.

Didžiausia kaina – Biržuose

Biržiečiai už šilumą moka brangiausiai Lietuvoje. Liepos mėnesio duomenimis, 8,27 cento už kWh su pridėtinės vertės mokesčiu. Įdomu, kad Šilutėje šiluma kainuoja 4.09 , Visagine – 4.46, Širvintuose – 4.80, Šilalėje – 4.83, Plungėje – 5.29 cento už kWh. Tiesa, visų šių miestų šilumos ūkį prižiūri ne „Veolia“ grupės įmonė „Litesko“, kuri „karaliauja“ Biržuose ir dar penkiuose Lietuvos miestuose. Įdomu, kad jų gyventojai taip pat moka „Litesko“ daug. Kelmėje šilumos kaina – 7.19, Marijampolėje – 5.93, Telšiuose – 5.50 cento už kWh. Tik Druskininkuose ji šiek tiek žemesnė 4.85 cento.

Sausio mėnesį brangiausiai už šilumą mokėjo biržiečiai – 9.09 cento, pigiausiai – Utenos gyventojai – 4.12 cento už kWh. Vasario mėnesį situacija buvo tokia pati (Biržuose – 9.06 cento, Utenoje – 4.02 cento).

FAKTAS: Per metus (2020 m. liepa / 2019 m. liepa) biokuro kaina sumažėjo net 18,78 procento, gamtinių dujų – net 31,54 proc.

Nuėjo brangiausiu keliu?

„Biržiečių žodis“: – Kodėl kituose panašaus dydžio miestuose, kuriuose šilumos ūkį taip pat valdo „Litesko“, šilumos kainos yra 20-30 procentų mažesnės nei Biržuose? Juk visi miestai šildomi tuo pačiu biokuru? Galbūt skiriasi pelno marža miestuose?

UAB „Litesko“ komercijos direktorius Rimantas Germanas: Pirmiausia norėtųsi prisiminti aplinkybes, kurioms susiklosčius buvo pasirašyta sutartis tarp „Litesko“ mir Biržų rajono savivaldybės. 2003 metais Biržų šilumos ūkio padėtis buvo labai bloga, tiek techniškai, tiek finansiškai. Tuometinis privatus operatorius po vienerių metų veiklos pasitraukė, palikdamas vien tik problemas. „Litesko“ ėmėsi jas spręsti. Per šiuos metus į Biržų šilumos ūkį yra investuoti beveik 6 milijonai eurų. Dėl blogos būklės Biržuose buvo pakeista 55 procentai šilumos trasų. Šalies mastu šios skaičiaus vidurkis – 25-30 procentų. Trasų renovacija leido sumažinti šilumos nuostolius tinkle 287 procentais (Lietuvoje 35%). Tačiau Biržų rajono savivaldybė leido atsijungti nuo centralizuoto tinklo dideliam kiekiui vartotojų, todėl šilumos gamybos apimtys sumažėjo 54 procentais (Lietuvoje 9%). Tai reiškia, kad infrastruktūros kaštai vienam sąlyginiam vartotojui išaugo dvigubai ir turėjo tiesioginę įtaką šilumos kainos augimui.

Biržų rajono meras Vytas Jareckas: Pagal ilgalaikę šilumos ūkio nuomos sutartį UAB „Litesko“ įsipareigojo ne tik gaminti ir tiekti šilumą vartotojams, bet ir atnaujinti visus tuo metu buvusius nudėvėtus šilumos tinklus. Todėl į dabartinę šilumos kainą yra įskaičiuoti ir atnaujinimo kaštai, todėl mūsų vartotojai ir moka didžiausią kainą už suteiktą šilumos energiją.

Noriu priminti, kad šilumos kaina vartotojams nustatoma pagal Lietuvos šilumos ūkio įstatyme numatytą kainodarą. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba kontroliuoja, kaip taikomos valstybės ar savivaldybės reguliuojamos kainos ir tarifai, ir vienašališkai nustato valstybės ir savivaldybių reguliuojamas kainas, jeigu šilumos gamybos ir tiekimo įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų.

Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius Vidas Eidukas: Pagrindinė aukštų šilumos kainų priežastis – tai praeityje prastai parengta ir pasirašyta sutartis su šilumos gamintoju. Savivaldybės administracijos nuomone, didžiausia problema, kad Biržų rajono savivaldybė niekada neturėjo ir neturi ilgalaikės rajono šilumos ūkio plėtros strategijos. Būtent dabartinė savivaldybės administracija inicijavo ir vykdo parengiamuosius darbus, kad tokia strategija būtų parengta 2021 metais. Joje didelį dėmesį skirsime atsinaujinančių išteklių energijos ir naujų technologijų naudojimui.

Aukštas UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ tiekiamos šilumos kainas Biržų rajone, savivaldybės administracijos nuomone, taip pat lėmė didelės investicijos į šilumos ūkį (nuo 2003 m. – apie 7 mln. Eur), nepakankamai efektyvi esama šilumos tiekimo infrastruktūra (Biržų mieste šilumą vartotojams tiekia 2 katilinės) ir nemažas atsijungusių nuo centralizuoto šilumos tiekimo vartotojų skaičius. Prieš tai buvę rajono vadovai leido atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo tokiems dideliems šilumos vartotojams, kaip ligoninė ir poliklinika, taip pat – kai kuriems daugiabučiams namams.

Buvęs Biržų rajono meras Valdemaras Valkiūnas: Manau, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šilumos kainos Biržų rajone yra didžiausios visoje šalyje, yra ta, kad savivaldybės įmonė „Biržų šilumos tinklai“ 2003 metų rugpjūčio 1 dieną tuometinės Biržų rajono savivaldybės tarybos, sprendimu pusvelčiui net 30-čiai metų buvo išnuomota privačiai įmonei „Litesko“. Negana to, dar prieš išnuomojant „Biržų šilumos tinklus“ privatininkams, rajono valdžia šią įmonę tyčia nustekeno ir paskandino skolose. Su tuometinės valdžios palaiminimu iš bankų buvo imamos milijoninės paskolos, įkeistas įmonės turtas ir mokamos kosminės palūkanos. Pavyzdžiui, 1998 metų gegužės 15 dieną iš Lietuvos žemės ūkio banko buvo paimta 1 milijono 367 tūkstančių 700 litų paskola už 14 procentų metines palūkanas. 2000 metų sausio 28 dieną iš Lietuvos žemės ūkio banko buvo paimta dar viena 2 milijonų litų paskola kurui ir vandeniui pirkti bei atlyginimams išsimokėti, už šią paskolą įmonė įsipareigojo mokėti 11 procentų metines palūkanas. Manau, kad tuometinė valdžia šitaip elgėsi tyčia, kad nustekentą įmonę galėtų „padovanoti“ privatininkams. Privatininkai į nustekentą šilumos ūkį investavo savo ir skolintas lėšas, kurios prisidėjo prie šilumos kainų tarifo didėjimo. Aš esu įsitikinęs, kad rajono savivaldybė pati turėjo kreiptis į ES fondus paramos šilumos ūkiui modernizuoti ir tada šilumos kaina nebūtų tokia aukšta, nes ES parama nebūtų įtraukta į šilumos kainos tarifą.

Atskiro dėmesio verta pati 2003 metų tuometinės rajono valdžios bei „Litesko“ palaiminta sutartis, pagal kurią „Biržų šilumos tinklai“ buvo perduoti privačiai firmai. Ši sutartis trisdešimčiai metų praktiškai įteisino visų biržiečių vergovę privačiam šilumos tiekėjui be teisės pasirinkti, be teisės atsitraukti. Sutartyje parašyta, kad jeigu savivaldybė norės nutraukti sutartį anksčiau laiko, turės privatininkui ne tik atlyginti už visas jo padarytas investicijas, bet ir padengti visus tuo metu esančius gyventojų įsiskolinimus ir nuo sutarties nutraukimo dienos į priekį sumokėti „Litesko“ įmonei 30 procentų planuojamų gauti pajamų už šilumos ūkio eksploataciją per laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki jos termino pasibaigimo, t. y. iki 2034 metų balandžio 30 dienos. Todėl šia sutartimi buvo įteisintas privatininko monopolis, o savivaldybei nepalikta galimybių privatininką tinkamai kontroliuoti, bausti už pažeidimus bei nutraukti sutartį.

Biržų rajono savivaldybės tarybos narys Dalius Drevinskas: Klaidų buvo padaryta dar iki UAB “Litesko“ atėjimo į Biržus. 1997 metais Biržų rajono savivaldybė vienintelė regione atsiskyrė nuo Panevėžio šilumos tinklų. Po to, kai Biržų šilumos tinklai neturėjo net kuro už ką nusipirkti, nuo „vilko” užšoko ant “meškos“ – 2003 metais pasirašė šiuo metu galiojančią gėdingą šilumos ūkio nuomos sutartį 30 metų. Be to, Biržuose nuo centralizuotos šilumos šildymo sistemos buvo atjungiami ir perduodami kitiems šilumos tiekėjams tokie dideli objektai kaip Biržų ligoninė, atskiri daugiabučiai namai. Tokiu būdu buvo ardomas ir išbalansuojamas visas šilumos ūkis. Nuo 2003 metų savivaldybės tarybos nariai, tvirtindami “Litesko” investicijas (6700000 EUR, iš kurių tik mažytę dalį, tai yra 1,14 milijono eurų, sudarė Europos Sąjungos fondų lėšos) miestui padarė dar vieną „meškos paslaugą“. Beveik visos investicijos buvo atliktos įmonės “Litesko” lėšomis ir imant brangias paskolas iš bankų. Jei būtų buvę dirbama su ES fondų skiriamomis lėšomis, nei palūkanos, nei nusidėvėjimas nei investicijų grąža neatsispindėtų ir nebūtų įskaičiuota į galutinę šilumos kainą. Taip ir darė kitos Lietuvos savivaldybės, kuris savo šilumos ūkį atnaujino be visokių “Litesko” pagalbos ir europiniais pinigais. UAB „Litesko“, vykdydama veiklą, mūsų mieste neturėjo jokios šilumos ūkio vystymo strategijos nors 10 metų į priekį. Nenumatė, kad miestas mažės, namai bus renovuoti ir tuo pačiu mažės šilumos vartojimas. Sakykite, kam mums reikia tokio didelio parametro magistralinių tinklų bei 2 katilinių?

Nekontroliavo investicijų sąmatų?

“Biržiečių žodis”: Ar savivaldybė kontroliavo ir vertino „Litesko“ įgyvendintus investicinius projektus ir jų duotą naudą. Ar samdė Biržų rajono savivaldybė ekspertus, kurie galėtų įvertinti, ar „Litesko“ siūlytų investicinių projektų sąmatos nėra išpūstos?

R. Germanas: UAB “Litesko” neturi jokios informacijos apie kokius nors savivaldybės samdomus konsultantus. Visi investiciniai projektai ir bet kokios kitokios investicijos į šilumos ūkį Lietuvoje yra įgyvendinami vadovaujantis ta pačia visiems privaloma įstatymo nustatyta tvarka: pirmiausia derinami savivaldybėse, o po to tvirtinami Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT). Jei Savivaldybė atsisako derinti šilumos kainos projektus arba VERT mano kad Savivaldybės suderintas šilumos kainų projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, o Savivaldybė neištaiso klaidų, VERT vienašališkai tvirtina šilumos kainas artimiausiems 12 mėnesių. Visų Lietuvos šilumos tiekimo įmonių veikla reglamentuojama vienodai, vadovaujantis tais pačiais teisės aktais ir kriterijais. Iš vertinimo kriterijų paminėtini du pagrindiniai: šilumos tiekimo saugumas ir patikimumas bei veiklos efektyvumas.

V. Jareckas: Gegužės mėnesio pabaigoje vyko susitikimas su UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ vadovais. „Litesko“ atstovai pristatė vienuolika investicinių scenarijų. Priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus atitinkamai būtų sprendžiamos ir tam tikros technologinės, šilumos gamybos įrenginių problemos bei įtaka šilumos kainai. Pasak jų, didesnė investicijų apimtis nulemtų ir didesnę įtaką šilumos kainai (mažėjimui) ir atvirkščiai. Bendrovė pateiktu investiciniu scenarijumi tikisi šilumos kainą sumažinti daugiau nei 15 proc. Mes išklausėme jų pasiūlymus ir konsultuojamės su energetikos specialistais bei svarstome įvairius variantus, kad galėtume priimti geriausią sprendimą.

V. Eidukas: Savivaldybės administracijos žiniomis, UAB „Biržų šilumos tinklai“ užsakymu 2018 m. konsultantai vertino UAB „Litesko“ Savivaldybei ir UAB „Biržų šilumos tinklai“ pateiktą investicijų projektą dėl naujo biomasę naudojančio katilo įrengimo Rotušės katilinėje vietoj susidėvėjusio biokurą deginančio katilo Kaštonų katilinėje. Dėl kitų investicijų Savivaldybė ir UAB „Biržų šilumos tinklai“ ekspertų nesamdė.

V. Valkiūnas: Būdamas meru, aš kreipiausi į viešųjų pirkimų tarnybą, kurios paprašiau įtraukti UAB „Litesko“ filialą „Biržų šiluma“ į tikrinamųjų sąrašą ir įvertinti, ar ši įmonė, atlikdama viešuosius pirkimus, laikosi įstatymų. Vykdydamas šios darbo grupės rekomendacijas kreipiausi ir į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, kurios paprašiau patikrinti UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ veiklą, atlikti teisinį vertinimą ir nustačius nusikalstamos veikos požymių pradėti ikiteisminį tyrimą. Gavau atsakymą, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nevykdo energetikos įmonių priežiūros, todėl ir tyrimo neatliks. Kreipiausi ir į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, tačiau ir ji niekuo nepagelbėjo.

D. Drevinskas: Savivaldybė neturi realių svertų kontroliuoti privataus kapitalo įmonių veiklą , taip pat ir sutarties sąlygos su šilumininkais neleidžia savivaldybei tinkamai kontroliuoti UAB „Litesko“ veiklos.

“Litesko” patenkinta. Savivaldybė advokatų nesamdo?

“Biržiečių žodis”: Ar Biržų rajono savivaldybė nedaro žingsnių, kad nutraukti sutartį dėl Biržų šilumos ūkio nuomos? Kokiomis sąlygomis „Litesko“ sutiktų pasitraukti iš Biržų krašto?

R. Germanas: UAB Litesko jokios informacijos apie kokius nors savivaldybės ketinimus keisti kokias nors sutarties nuostatas neturi. Mes savo įsipareigojimus pagal sutartį su Biržų rajono savivaldybe vykdome. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji mūsų įsipareigojimų dalis pagal sutartį jau yra įgyvendinta, kad naujai iškylančios problemos yra sprendžiamos, kad bendravimas su savivaldybe vyksta konstruktyviai nematome jokio pagrindo šį projektą vertinti kitaip, negu pozityviai, atitinkantį abiejų nuomos sutarties šalių interesų balansą.

V. Jareckas: Kol kas tam neturime svarių argumentų.

V. Eidukas: Savivaldybės administracijos žiniomis, ankstesnių kadencijų Savivaldybės vadovai aiškinosi sutarties su UAB „Litesko“ nutraukimo galimybes ir tokių galimybių ieškojo. Savivaldybės administracijos vardu advokatai nebuvo samdyti.

V. Valkiūnas: Mano kvietimu į Biržus buvo atvykęs Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, kuris turi labai didelę patirtį šioje srityje, nes pats seniau yra dirbęs panašiose struktūrose. Išanalizavęs situaciją ir sutartis jis negalėjo pasiūlyti jokios konstruktyvios išeities iš situacijos. Be to, sutartį su „Litesko“ nagrinėjo mano iniciatyva pasamdyti nepriklausomi teisininkai, tačiau ir jie konstatavo, kad Biržų rajono savivaldybei neįmanoma nutraukti sutarties, nepatiriant neproporcingai didelių išlaidų.

D. Drevinskas: Jau praeitoje ir šioje kadencijoje rašiau savivaldybei raštus ir pasiūlymus , kad būtina samdytis ir teisininkus ir nepriklausomus ekspertus bei ieškoti kas perimtų šilumos ūkį. 2018 metais net pramušiau ledus, kad atskira eilute rajono biudžete būtų numatytos lėšos nepriklausomiems ekspertams, bet tų pinigų iš ten niekas nepaėmė. Gal guodžia tai, kad šiuo metu yra atliekamas UAB „Litesko‘ auditas. Dabar esame tokioje padėtyje, kai šia įmone nebeliko pasitikėjimo. Turime pasirinkti – leidžiame šiai įmonei vėl investuoti ir pratęsiame sutartį arba ieškome kas perimtų Biržų šilumos ūkį. Šiuo metu buvo įvykę 2 susitikimai su Energetikos ministerijos viceministrais ir patarėjais, kuriuose ir aš pats buvau pakviestas ir buvome patikinti, kad Lietuvos energetikos institutas susipažinęs su mūsų situacija padės įvertinti tolimesnius planus ir atliks nepriklausomus skaičiavimus (aišku ne už dyką). Atsakant į klausimą, taip aš esu už sutarties nutraukimą, o geriausiu atveju noriu, kad jie geranoriškai išeitų, taip, yra ieškoma šilumos tiekėjo kuris galbūt kartu su savivaldybe galėtų perimti visą šilumos ūkį, nes tik taip mes galėtumėme kontroliuoti visus viešuosius pirkimus ir išlaidas, bet manau, kad ir čia susidursime su problema , nes jie pradėtų visą veiklą nuo „švaraus lapo“, o VERT skolos į šilumos kainą neįskaičiuotų, t.y visa skola liktų savivaldybei. Bet, mano manymu visiems mažiems miestams, kaip mūsų Biržai, į pagalbą turi ateiti Vyriausybė bei Seimas, nes šiuo metu jie, priimdami įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus ir leisdami atskiriems daugiabučiams pasirinkus alternatyvų šilumos būdą atsijungti nuo centralizuotos šilumos sistemos, tik griauna šilumos ūkį. Jie turbūt nori, kad mes su „buržuikėmis“ kaip karo metu daugiabučius kiekvienas atskirai šildytume.

“Biržiečių žodis”: Gerbiamas mere, ar teisinga buvusios merės I.Varzienės straipsnyje pateikta Jūsų citata, kad „14 metų prabėgs greitai“ ir nėra prasmės mėginti kovoti su „Litesko“?

V. Jareckas: Patikslinu, savivaldybės valdoma įmonė UAB „Biržų šilumos tinklai“ turi pasirengti visą šilumos organizacinį-techninį ūkio kompleksą, skirtą gaminti ir tiekti šilumą Biržų miesto vartotojams. Tam reikia laiko. Savo rinkiminio pažado sumažinti šilumos kainas neatsisakau.

„Biržiečių žodis“: Ką per Jūsų kadencijos metus Biržų rajono savivaldybė padarė, kad sumažinti šilumos kainas Biržų rajone? Įvardinkite konkrečius veiksmus.

V. Jareckas: Liepos mėnesį kartu su UAB „Biržų šilumos tinklai“ vadovu Vygantu Jurkoniu lankėmės Lietuvos Respublikos energetikos ministerijoje ir susitikome su viceministru Egidijumi Purliu bei ministro patarėju Alvydu Sakavičiumi. Susitikimo metu aptarėme Biržų rajono šilumos ūkio infrastruktūros atnaujinimo, siekiant sumažinti kainą Biržų miesto šilumos vartotojams, ir Vabalninko miesto šilumos ūkio atnaujinimo strategijos parengimo planus. Diskusijoje sutarėme, kad turime sukurti ilgalaikę šilumos ūkio strategiją, kurioje galėtume numatyti žingsnius, kaip būtų atnaujinamas šilumos ūkis ir mažėtų kaina Biržų ir Vabalninko miesto šilumos vartotojams. Tikimės, kad su ministerijos pagalba mums pavyks pasiekti optimalių rezultatų. UAB „Biržų šilumos tinklai“ turi pasirengti ilgalaikę šilumos ūkio strategiją ir ją palaipsniui įgyvendinti.

V. Eidukas: Savivaldybės administracijos komanda 2019 metais bendravo su „Litesko“ vadovybe, mėgindama rasti sprendimus, kurie leistų sumažinti šilumos kainas. Dėjome pastangas, kad pritraukti nepriklausomą šilumos tiekėją (UAB Soreco),nes kitose savivaldybėse, atėjus nepriklausomiems šilumos tiekėjams, kainos sumažėjo iki 16 proc. Gavus prisijungimo sąlygas iš „Litesko“, nepriklausomas šilumos tiekėjas nerado tinkamo sklypo, kurį galėtų naudoti įrangos šilumai gaminti pastatymui. „Litesko“ nurodyta prisijungimo vieta ribojasi su privačiais sklypais, o nepriklausomam šilumos tiekėjui nepavyko susitarti su sklypų savininkais dėl jų nuomos. Šia tema dirbsime ir toliau.

Skęstančiųjų gelbėjimas – jų pačių reikalas?

Nelaukdami valdžios malonės, Biržų miesto Respublikos gatvės 62 namo bendrija įrodė, kad šilumos kaina Biržuose gali būti kelis kartus mažesnė. „Nepasitikėjome Biržų šilumos tinklais, todėl nutarėme patys kontroliuoti namo renovacijos procesus ir rinktis alternatyvią šildymo sistemą. Sutaupėme apie 20 procentų kaštų ir įsirengėme geoterminį šildymą. Jei 2018 metų gruodį prieš renovaciją už šilumą mokėjau 96 eurus, tai 2019 metų gruodžio sąskaita tik 22 eurai. Aišku, ši žiema buvo šiltesnė, bet kainų skirtumas daugiau nei 4 kartai. Tai įrodo, kad nereikia bijoti. Atsijungėme nuo „Litesko“ ir esame laimingi“, – sako bendrijos pirmininkė Miglutė Budriūnienė.

Kiti miestai veja lauk godžius šilumos tiekėjus

Ukmergė buvo pirmoji Lietuvos savivaldybė, kuri 2010 metais vienašališkai nutraukė iki 2015 metų turėjusią galioti šilumos tinklų nuomos sutartį su V.Striogos ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) valdomos „E energijos“ grupės įmone „Miesto energija“. Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas priminė, kad sutartis su „E energija“ 2010 metais buvo nutraukta, nes „Miesto energija“ elgėsi nesąžiningai – jos tiekiamos šilumos kainos buvo per didelės, o nusavinus turtą, dėl to vis dar vyksta teismo procesai. „Sutartis buvo sudaryta 15 metų, bet po 10 metų paaiškėjus, kad nuomininkas yra nesąžiningas ir šiurkščiai pažeidė sutartį, ji buvo nutraukta“, – BNS teigė R.Janickas. Jo teigimu, visas aplinkybes dėl sutarties nutraukimo bus galima apibendrinti, pasibaigus teismui dėl kompensacijos „E energijai“. Vilniaus apygardos teismas yra nutaręs, kad Ukmergė „Miesto energijai“ turi sumokėti 3,67 mln. eurų. Savivaldybės tokį sprendimą apskundė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas energetikos grupės „E energija“ įmonei „Miesto energija“ už jos investicijas į Ukmergės šilumos ūkio modernizavimą kompensaciją sumažino nuo 1,9 mln. iki 0,3 mln. eurų.

Beje, ilgamečių šilumos ūkio nuomininkų atsisakė Vilnius, Kazlų rūda, Alytus, Prienai, Palanga ir kiti Lietuvos miestai, kurių vadovai nepabūgo gresiančių teismų. Visose istorijose skambėjo informacija apie manipuliacijas su kainomis ir investicijomis. Pasamdę rimtus advokatus ir ekspertus, savivaldybės teismuose įrodinėjo savo tiesą. Vienur ginčas baigėsi taikos sutartimis, kitur pergales pasiekė savivaldybėmis, kurios į savo rankas perėmė šilumos ūkį. Informacijos, kad kokia nors Lietuvos savivaldybė būtų bankrutavųsi, rasti nepavyko.

Vietoj epilogo – retoriniai klausimai:

• Ar kituose panašaus dydžio miestuose nuo sovietmečio liko kitokios nei Biržuose šilumos trasos?

• Kodėl kelios Lietuvos savivaldybės per teismus sugebėjo nutraukti sutartis su šilumos ūkio nuomininkais bei pasiekė, kad kompensacijų nebūtų arba jos būtų minimalios?

• Ar reikės laukti naujų rinkimų, kad Biržų rajono vadovai išdrįstų kovoti su “Litesko”?

• Kas būtų, jei nuo „Litesko“ atsijungtų visi vartotojai ir pasirinktų alternatyvias šildomo sistemas?

Susijusios naujienos