Naujausios
„Mūsų grupėje buvo apie 15 ar 16 žmonių, iš kurių du biržiečiai – aš ir Mindaugas. Į Kilimandžaro kalno viršukalnę kopėme net 5 dienas. Kopimas dažniausiai vyksta naktimis, kad anksti ryte būtų pasiekta viršūnė, nuo kurios atsiveria pasakiški vaizdai. Labiausiai pakerėjo įspūdingas saulėtekis“,- įspūdžiais su „Biržiečių žodžiu“ pasidalino A. Kurganovas.
Jis sakė, kad vienai moteriai nepavyko pasiekti tikslo dėl prasidėjusios kalnų ligos, o dar du pakeleiviai dėl tos pačios priežasties į viršūnę įkopė šiek tiek vėliau, nei visa grupė.
„Iš tikrųjų įkopti į tokį kalną reikalinga didžiulė ištvermė ir geras fizinis pasiruošimas, nes kalno viršuje tėra tik trečdalis mums taip reikalingo deguonies“,- sakė A. Kurganovas ir pridūrė, kad nusileidimas nuo viršukalnės užtruko pusantros paros. Pasirodo, nusileidimas nuo kalno dar sudėtingesnis nei kopimas į viršukalnę.
A. Kurganovas pasidžiaugė, kad ekspedicija pavyko sėkmingai, jokių didesnių incidentų nepasitaikė ir visi, kopę į kalną, grįžo sveiki ir gyvi.