Baltojo bado dar nėra

Baltojo bado dar nėra

Baltojo bado dar nėra

Nors šalčiai nesitraukia, gyvūnai dar nebadauja: sniego nedaug, įšalas negilus, maisto dar pavyksta susirasti. Gamtininkai ragina nepamiršti Lietuvoje žiemojančių paukščių, ir prie būdos pririštų šunų. Būtina  skubiai apšiltinti būdas ir nesekti metalinėmis grandinėmis šunims kaklų.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Maisto dar randa

„Šiuo metu baltojo bado dar nėra, žvėrys neina į šėryklas“, – sako medžiotojas Kęstutis Šufinskas. – Maisto netrūksta, gal tik šaltis juos kiek išgąsdino.“

Medžiotojo teigimu, svarbiausia, kad sniego nedaug, o ir esamas – purus, todėl žvėrys prisikasa iki maisto.

K. Šufinsko žodžiais, šalčiai yra pavojingiausi laibakojėms stirnoms. Ypač skaudi žiema joms buvo pernai.

Šernams, elniams miške bėdos dar nėra. Šaltis ne toks baisus ir lapėms, gyvenančioms urvuose.

Prie žemos temperatūros žvėrys prisitaiko – turi kailį. Pasak medžiotojo, gruodį sumedžiotų lapių kailiai dar buvo be įprasto povilnio.

Gyvūnams svarbi tolygi paros temperatūra. Jei dieną oras sušiltų, o naktį spaustų stiprus šaltis, žvėrims kiltų pavojus susirgti plaučių uždegimu. Pavojinga, jei šaltis užsitęstų. Kovo mėnesį šernai pradės vesti jaunikius – pirmos vados gali sušalti.

Svarbu lesinti nuolat

Kurtuvėnų regioninio parko vyriausiasis ekologas, ornitologas Vidmantas Lopeta nėra gavęs pranešimų apie įšalusius paukščius. Paukščių žinovas prisimena, kad ankstesniais metais Šiaulių mieste yra rasta išsekusių, žuvusių pelėdų.

Pagalba žiemojantiems paukščiams – jau reikalinga. Pasak V. Lopetos, paukščius reikia lesinti nuolat, nepakanka kartą per savaitę paberti lesalo.

Negalima naudoti sūdyto maisto, nes jis troškina paukščius. Svarbu, kad maistas nebūtų drėgnas ir nesušaltų.

Zylėms mėgstamiausias lesalas yra saulėgrąžos (nesūdytos, be prieskonių), riebalai (nesūdyti lašinukai). Startos, žvirbliai į lesyklą atskrenda rečiau, mėgsta piktžolių sėklas, grūdus.

Nuo šalčių paukščiai slepiasi drevėse, inkiluose.

Sparnuočiai, Lietuvoje pasiliekantys ilgai, toli neskrenda. Pavyzdžiui, gulbės dažnai lieka neužąlančiuose telkiniuose arba, jei tokių neranda, skrenda į gretimas Europos šalis, kur neužšalęs vanduo.

V. Lopeta ragina prisiminti šių metų paukščiu paskelbtą kurapką: „Kurapkų neteko matyti gal metus. Kurapkos – nykstantys paukščiai, jas naikina lapės, kiti plėšrūnai. Anksčiau kurapkos rinkdavosi prie sodybų, kolūkių, bendrovių daržinių, lesdavo šieno pabiras, dabar maisto nelengva susirasti.“

Pagalbos neprireikė

„Kad ir kaip keista, pranešimų apie sušalusius gyvūnus ir paukščius neturime. Ankstesniais metais per tokius speigus priglausdavome po keletą jauniklių ir paaugusių gulbių. Galbūt gyvūnija buvo pasiruošusi ir movė lauk, kol buvo laikas?“ – juokauja Kuršėnų (Šiaulių rajonas) kūrybos namų gamtininkų centro vadovas Vytautas Uosis.

Prieš porą savaičių gamtininkui buvo atnešta gulbė iš Lygudų. Lengvutė, nors paukštis didelis. Prie snapo V. Uosis pastebėjo svetimkūnį. Pasirodo, gulbė buvo prarijusi siūlų kuokštą, kurio mazgai sulaikydavo maistą kakle – negalėdavo nuryti.

„Yra užsilikusių žiemoti strazdų, kurie pasišiaušę kaip kamuoliai skraido, kadagių uogas lesa. Kiek matau, išgyvens – paukščių lavonėlių neradau“, – sako V. Uosis.

Reikia šiltos būdos

O kaip elgtis šeimininkams su lauke sargaujančiais šunimis? „Pakanka pasižiūrėti į būdą ir pamatysi, koks yra gaspadorius,“ – neabejoja V. Uosis.

Pasak gamtininko, būda turi būti apšiltinta, storasienė, sukalta pagal šunį, kad anga nebūtų per didelė. Sveikintinas dalykas – speciali „užuolaida“. Nosimi ją pastūmęs, šuo įlenda, vėjas neprapučia.

Būdos viduje turi būti šiltas paklotas, kad šuo jaustųsi kaip pataluose. Peiliu po kaklu V. Uosis vadina šuniui per šalčius ant kaklo rišamą grandinę. Būtinas antkaklis, nes grandinė šaldo kaklą. Gamtininkas primena, kad ir žmonėms per šalčius rekomenduojama išsisegti auskarus, nusisegti grandinėles, kad neliktų ant kūno jokio metalo.

„Teko matyti, kad daržinėje būna išpjaunama landa, o šuns guolis paruoštas po šienu. Čia jau idealu“, – sako gamtininkas.

SITUACIJA: Kuršėnų (Šiaulių rajonas) kūrybos namų gamtininkų centro vadovas Vytautas Uosis dar nesulaukė pagalbos šauksmų dėl šąlančių paukščių ar gyvūnų.

ŽVĖRYS: Medžiotojas Kęstutis Šufinskas sako, kad miške žvėrims maisto dar netrūksta, tik šaltis išgąsdino.

PAGALBA: Kurtuvėnų regioninio parko vyriausiasis ekologas, ornitologas Vidmantas Lopeta sako, kad žiemojantiems paukščiams jau reikalinga pagalba.

Lesyklėlių viešnia – juodagalvė sniegena.

STIRNA: Sunkiausia žiemą išverti stirnoms.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

Algimanto BRIKO nuotr.