Naujausios
Augintiniams krizė neprasidėjo
Šiauliuose vykusi tarptautinė kačių paroda buvo tarsi akibrokštas sunkmečiui: prie bilietų ir įėjimo — žmonių eilės, prie narvelių — sausakimša. Gražiausi katinai suvežti ir iš Suomijos, o kačių ekspertai kviesti iš keturių šalių. Kačių šeimininkai vieningai tvirtino: krizė prieš pomėgį yra bejėgė. Šeimos finansų analitikė Julita Varanauskienė neneigia — nusiraminimą teikiančių prekių ir paslaugų pardavimų pasaulyje nemažėja.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
233 katės ir 2000 žiūrovų
Iš 243 užregistruotų katinų į parodą neatvyko tik dešimt — latviams kelionę sutrukdė potvynis.
„Krizės katinų klausimu nėra. 30— 40 dalyvių negalėjome priimti, nes Šiauliuose nėra tinkamų patalpų parodai išsinuomoti“, — palygino Bronius Gramavičius, Šiaulių felinologų klubo “Saulės katės“ pirmininkas. Antplūdžio būta ir todėl, kad tarptautinės parodos rengiamos kas dvejus metus.
Į penktąją parodą katės suvežtos iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Suomijos. Kačių vertinti atvažiavo ekspertai iš Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Norvegijos.
Nemokamai katėmis pasigrožėti galėjo vaikai iki penkerių metų. Įėjimas vienam kainavo 10 litų, šeimai — 25.
10 litų, sakė B. Gramavičius, standartinė kaina Lietuvoje. Reginys mokamas, nes teisėjų kelionė, išlaikymas ir apmokėjimas už paslaugas yra parodos organizatorių rūpestis.
Krizės nebus iki 2019-ųjų?
Tarptautinės kategorijos teisėjai į parodas pakviečiami prieš metus.
Norvegas teisėjas Henry Hornell per pertrauką su Lietuvos felinologų draugijos „Bubaste“ prezidente Jurgita Gustaitiene derino būsimų parodų laiką.
Norvego parodinės kelionės kalendoriuje sužymėtos iki 2012 metų. Tarptautinė felinologų federacija parodų tvarkaraštį yra sudariusi iki 2019 metų.
„Kai gyvūną vertini ne pagal kainą, o jį suvoki kaip grožio ir draugystės visumą, pomėgis vien dėl krizės nesikeičia“, — meilę veisliniams gyvūnams ir krizę diplomatiškai palygino jis.
„Jei būtų krizė, tiek žmonių parodoje nebūtų“, — sakė teisėja iš Sankt Peterburgo Vera Vasiljeva.
J. Gustaitienė, vienintelė III kategorijos trumpaplaukių kačių teisėja Pabaltijyje, sakė, jog parodos vis gausėja. Rugsėjo mėnesį Suomijoje planuojama sulaukti daugiau kaip 2000, o Poznanėje (Lenkija) — per 3000 kačių.
Gyvena dėl gyvūno
Tris britų veislės kates atsivežusi rygietė Irina tikino: veislinės katės yra stabilios psichinės būsenos ir joms parodų šurmulys yra įprastas. Šešias kates ir dešimt katinų laikanti Irina tai nevadina verslu — pomėgiu, kuriam aukoja asmeninį gyvenimą ir santaupas. Ar auka atsiperka pardavus kačiukus?
„Pabaltijyje retai perka. Parduodame rimtiems Europos veislynams. Kačiukas kainuoja tiek, kiek kainuoja. Apie 450 eurų“, — sakė parodos viešnia.
Ji išvardijo ir išlaidas: veisimui skirtos katės sveikatos tyrimai (į juos įtrauktas ir kačių AIDS), skiepai, visavertis maistas, veterinarų konsultacijos, parodos. Į išlaidas įskaičiuojamos ir įsigyjamos naujos veislės rūšys.
Prie grožio — dezinfekuotomis rankomis
Kiek kainuoja grožis, ne visų kačių šeimininkai linkę atvirauti. Šiaulietis B. Gramavičius patikino: be tūkstančio litų katinėlio su kilmės dokumentais nenusipirksi. Jis pats iš Suomijos parsivežė nepigią, bet Lietuvoje kol kas vienintelę Amerikos riestaausę.
Kad katės kainuoja gerokai daugiau nei tūkstantis, parodoje įsitikinome. Vilnietė Brigita atsivežė vienintelę Lietuvoje Seišelių katę. Žiūrint į rytietiškos veislės grožio ir grakščių formų katytę, ranka savaime tiesėsi ją paglostyti.
„Ar jūsų rankos dezinfekuotos?“ — paklausė moteris. Brigita paaiškino: gal liečiausi prie kitų kačių, narvų ir galiu pernešti ligas. Ji pati parodoje rankas dezinfekuoja kiekvieną kartą, iš atskirų narvelių imdama savo kates.
Matė visokių laikų
Ar tikrai kačių augintojai nejaučia krizės?
„Matėme visokių laikų. Per 1994 metų Rusijos krizę kačiukus buvo sunku parduoti, juos tekdavo sterilizuoti. Dabar irgi nebėra kaip anksčiau, kai būdavo užsakoma dar negimusi vada, bet mūsų draugija nejaučia tokios krizės, kokia yra Latvijoje. Ir pas mus yra net ne krizė — veisėjų neįžvalgumas. Vadas reikia planuoti, katė per dvejus metus turi vesti nedaugiau 3 kartus“, — sakė J. Gustaitienė.
Jai pritaria ir kačių bei šunų veislyną turinti šiaulietė Alma Baliutienė, kuri į parodą atėjo kaip stebėtoja, nes taupo pinigus naujam katinui, kuris kainuos apie 6000 litų.
„Ir sunkmečiu gyvūnų negali atsisakyti, tai yra toks pat potraukis, kaip kazino, loterija. Mūsų šeimoje dirba tik vyras. Nelengva, bet neverkiu, pavalgome patys, sotūs gyvūnai. Kad juos išlaikytume, auginame triušius“, — pasakojo moteris.
MEILĖ: Šešiolika kilmingų katinų auginanti rygietė Irina tvirtino: tai ne verslas — pomėgis ir begalinė meilė gyvūnams.
DRAUGIJA: Rytų veislės katiną atlaidžiai apžiūrinėjo norvegas teisėjas Henry Hornell.
GROŽIS: Vilnietė Vaida į parodą atsivežė Lietuvoje populiarėjančius orientalus — rytietiško grožio katiną Abubį. Draugiški, šuniško charakterio katinai kainuoja 1,5-4 tūkstančius litų.
NAUJIENA: Šiauliuose laikoma amerikiečių riestaausė Elizabet yra vienintelė Lietuvoje. Meili, graži, judri, mažai valganti.
DRAUGYSTĖ: Šiaulietis Bronius Gramavičius pradžioje laikė persų, egzotų veislių katinus. Tačiau šie katinai, palygino jis, yra tingūs ir skirti gulėti ant sofos. Jis įsigijo judrius gyvūnus — Meino meškėnę ir Amerikos riestaausę.
Jono TAMULIO ir Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
KOMENTARAS
Nusiraminimo priemonės — paklausios
Kaip krizė pakoregavo šeimų įpročius pramogoms? Šeimos finansų analitikė Julita Varanauskienė remiasi užsieniečių vartojimo įpročių tyrimais: nusiraminimą teikiančių prekių ir paslaugų pardavimai nesmunka:
— Lietuvoje toks pavyzdys yra nemažėjantis sėklų ir sodinukų poreikis. Vieni tai vertina pragmatiškai — pirktinis pomidoras yra pigesnis. Tačiau sodininkystė ir gėlininkystė teikia ramybę.
Tai galima pritaikyti ir gyvūnams. Nors žmonės atsisako kai kurių įpročių (nebevalgo kavinėse), bet nereiškia, kad atsisakoma absoliučiai visko.
Bilietas į kačių parodą kainavo nebrangiai ir paroda žmogui yra sunkmečio pramoga. Gyvūnų augintojai parodose aktyviai dalyvauja iš meilės augintiniui arba ieško verslo idėjų.
Žemės ūkis, amatai, gyvūnai yra senos tradicijos Lietuvoje. Žemės ūkis per sunkmetį nukentėjo mažiausiai, maisto gamyba nėra pelningas, bet stabilesnis verslas.
Tarp perkamų prekių nesumažėjo poreikis namų žaidimams, prekėms „Pasidaryk pats“ bei jogos užsiėmimams. Deja, tar nusiraminimą teikiančių pramogų minimi ir svaigalai.
Vestuves sunkmečiu gali planuoti pigesnes ir brangesnes. Tačiau laidotuvių, apsaugos, socialinės globos verslai sunkmečiu yra stabilesni, nei anksčiau.