
Naujausios
"Biržiečių žodyje" ne kartą rašėme apie įvairias spėliones, kurioje J. Nastopkos gatvės kapinių vietoje galėtų būti palaidotas generolas leitenantas Maksimas Katchė. Biržiečiai dalijosi įvairiais savo tėvų prisiminimais: vieni nurodė, kad generolas galėjo būti palaidotas priešais Jansonų kapavietę, kiti nurodė vietą šiek tiek toliau. Tačiau Jansonų šeimos atstovas Egmontas Jansonas nurodė, kad M. Katchė buvo palaidotas Jansonų kapavietėje (jis buvo vedęs Bertą Jansonaitę) šalia savo uošvių ir dukters. Spėlionės dėl kapavietės vietos kilo todėl, kad sovietiniais metais generolo kapas "dingo". Nepavyko rasti ir kapo nuotraukų, nors iškilmingų laidotuvių procesija fotografijose užfiksuota.
Šiais metais Lietuvos karininko, generolo leitenanto Maksimo Katchės kapas yra įtrauktas į Kultūros paveldo objektų registrą ir paskelbtas nacionalinio reikšmingumo lygmens paminklu. Iš savivaldybės biudžeto paveldosaugai skirtų lėšų buvo nuspręsta įamžinti M. Katchės atminimą – pastatatyti jam paminklą.
Į iškilmes J. Nastopkos gatvės kapinaitėse atžygiavo jaunieji šauliai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų 509 kuopos savanoriai, atvyko Seimo nariai Viktoras Rinkevičius ir Audrys Šimas, Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas, Teodoro Jansono anūkas Frederikas Jansonas, kiti svečiai, biržiečiai.
Šventę pradėjo karys Donatas Voveris.
Savivaldybės administracijos paveldosaugininkas Dalius Mikelionis pristatė Maksimo Katchės biografiją.
Maksimas Katchė gimė 1879 m. lapkričio 5 d. Joniškyje. 1899 m. baigė Sankt Peterburgo pėstininkų junkerių mokyklą. 1899–1917 m. tarnavo įvairiuose Rusijos kariuomenės pulkuose. 1904–1905 m. dalyvavo Japonijos-Rusijos kare. 1908–1911 m. buvo Vilniaus karo mokyklos karininkas. 1910 m. jam suteiktas kapitono laipsnis. 1914–1917 m. dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo kovose su vokiečiais Lietuvoje, Lenkijoje, Gudijoje. Kilus bolševikiniam perversmui iš kariuomenės paleistas. Tarnaudamas Rusijos kariuomenėje buvo apdovanotas Šv. Georgijaus 4 laipsnio, Šv. Vladimiro 4 laipsnio, Šv. Anos 2, 3 ir 4 laipsnio, Šv. Stanislovo 2 ir 3 laipsnio su kardais ordinais, Šv. Georgijaus aukso kardu.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919 m. balandžio 16 d. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Panevėžio atskirojo bataliono instruktoriumi, parengė Ukmergės ir Panevėžio karinių operacijų planus. 1919 m. lapkričio 16 d. paskirtas 2 brigados vadu, o ją performavus II pėstininkų divizijos vadu. 1919–1920 m. dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais, lenkais. 1920 m. kovo 1 d. jam suteiktas generolo leitenanto laipsnis. 1920 m. liepos 13 d. M. Katchė buvo paskirtas eiti Generalinio kariuomenės štabo viršininko pareigas. 1920 m. rugsėjo 11 d. paskirtas karo atstovu Suvalkų derybose su lenkais, buvo lietuvių delegacijos pirmininkas, pasirašė Suvalkų taikos sutartį. 1920 m. spalio 23 d. paskirtas ypatingų reikalų karininku. Organizavo Aukštuosius karininkų kursus. 1921 m. gegužės 26 d. vėl buvo paskirtas Generalinio kariuomenės štabo viršininku. 1922 m. spalio 7 d. pačiam prašant paleistas į atsargą. Gyveno Biržuose, dirbo banke, vėliau fabriko vedėju.
M. Katchė buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 4 ir 5 laipsnių ordinais, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Latvijos Lačplėsio 3 laipsnio ordinu Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929).
1933 m. birželio 10 d. mirė Biržuose, palaidotas evangelikų reformatų ir liuteronų kapinėse.
Teodoro Jansono anūkas Frederikas Jansonas dėkojo Biržų rajono savivaldybei už įamžintą generolo leitenanto M. Katchės atminimą. "Kariška garbė jam buvo svarbiausia", – sakė F. Jansonas.
"Generolo už dyka niekam neduoda", – prie M. Katchės paminklo kalbėjo Krašto apsaugos savanorių pajėgų 509 pėstininkų kuopos kapitonas Modestas Lapienis. Jis paminklą apjuosė tautine juostele.
Paminklą palaimino evangelikų reformatų bažnyčios klebonas, kariuomenės kapelionas Rimas Mikalauskas.
Prie paminklo gėles padėjo šventėje dalyvavę Seimo nariai A. Šimas ir V. Rinkevičius, rajono meras V. Jareckas, jaunieji šauliai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Biržų skyriaus vadovė Danguolė Žiūkienė.
Kariai savanoriai prie paminklo iššovė tris salves: "Už Lietuvą Tėvynę", "Už Lietuvos žmones, "Už Lietuvos kariuomenę".
Gėlės buvo padėtos ir ant netoliese esančio karininko Jono Nastopkos kapo.
Iš J. Nastopkos gatvės karių kolona žygiavo prie paminklo Žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę. Čia buvo sugiedota Tautinė giesmė, sveikinimo žodį tarė meras V. Jareckas, Seimo narys A. Šimas. Prie paminklo buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės.
Pilies arsenalo salėje vyko muzikos ir poezijos popietė. Dainavo ir eiles skaitė Vlado Jakubėno muzikos mokyklos mokytojos Ievos Morkūnaitės mokinės, grojo karys Donatas Voveris, "Jump Jazz" grupė, vadovaujama Aurimo Puluikio, eiles skaitė B. Krivicko konkurso laureatės Augustina ir Erika. Pilies kieme muziejininkai surengė kariškus žaidimus, jaunieji šauliai vaišino koše. Dalyvavo Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 509 lengvoji pėstininkų kuopa, LŠS Alfonso Smetonos šaulių 5-osios rinktinės Stepono Giedriko-Giriečio Biržų 501 kuopos nariai.