Armėnų kultūros dienoje – Sergejaus Paradžanovo gyvenimas ir kūryba

Armėnų kultūros dienoje – Sergejaus Paradžanovo gyvenimas ir kūryba

Armėnų kultūros dienoje – Sergejaus Paradžanovo gyvenimas ir kūryba

Vakar Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko Armėnų kultūros diena, skirta režisieriui Sergejui Paradžanovui (1924–1990). Pristatyta tarptautinė fotografijų paroda „Sergejus Paradžanovas – gyvenimas tarsi filmas“ bei vaidybinis filmas „Granatų spalva“.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Nežabotos vaizduotės genijus

Armėnų kultūros dienoje dalyvavo Armėnijos Respublikos ambasados Lietuvoje konsulas Artur Ohanyan, kultūros atašė Gajane Mokatcyan. Renginyje buvo planavęs dalyvauti ir ambasadorius Ara Aivazian, bet jis darbo reikalais buvo iškviestas į Jerevaną.

Bibliotekos galerijoje veikiančią parodą „Sergejus Paradžanovas – gyvenimas tarsi filmas“ parengė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, bendradarbiaudamas su S. Paradžanovo muziejumi Jerevane. Šie metai – jubiliejiniai, S. Paradžanovui būtų sukakę 90 metų. Jerevane ši sukaktis bus minima kino festivalio „Auksinis abrikosas“ metu.

Pasak kultūros atašė Gajane Mokatcyan, apie režisierių būtų galima kalbėti be galo daug. Nors jis gyveno totalitarinėje valstybėje, išlaikė vidinę laisvę. Net kalėjime sugebėjo matyti grožį. Išskirtinis S. Paradžanovo bruožas – humoro jausmas. Vienoje iš parodos nuotraukų jis yra įsiamžinęs per imituotas savo laidotuves.

Liucija Armonaitė, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus Kino skyriaus darbuotoja, priminė, kad rudenį du mėnesius Vilniuje veikė paroda „Sergejus Paradžanovas. Nežabotos vaizduotės kino genijus“. Parodos, kuri sulaukė didžiulio susidomėjimo, metu rodyti ir koliažai, filmai.

S. Paradžanovas turėjo sąsajų su Lietuva: bendravo su dailininku Stasiu Krasausku, norėjo Lietuvoje statyti filmą apie H. K. Anderseną „Stebukladarys iš Odensės“, bet atsakymo iš Lietuvos kino studijos nesulaukė.

Pasak parodą pristačiusio menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio, vien S. Paradžanovo gyvenimas buvo kaip meno kūrinys.

Paroda bibliotekoje veiks iki birželio 27 dienos. Iš Šiaulių ji keliaus į Kauną, Klaipėdą.

Nauja tradicija

S. Paradžanovo filmą apie armėnų poetą Sajat Novą „Granatų spalva“ pristatė Šiauliuose gyvenęs režisierius Marat Sargsyan.

Armėnų bendruomenė bibliotekai perdavė S. Paradžanovo filmų, ateityje bus rengiamos jų peržiūros.

Šiaulių apskrities armėnų bendruomenės pirmininko, renginio iniciatoriaus ir organizatoriaus Rafik Kazarjan teigimu, Armėnų kultūros diena Šiauliuose taps tradicija.

Ši diena bus organizuojama kasmet gegužės pabaigoje: Armėnijoje gegužės 26 dieną yra minima krikščionybės, kaip valstybės religijos, priėmimo diena, o 1918 metų gegužės 28 dieną buvo paskelbta Armėnijos nepriklausomybė.

R. Kazarjan bibliotekai padovanojo keletą Franz Werfel knygų „Keliasdešimt Musa Dago dienų“. Ši knyga pasakoja apie armėnų genocidą, kurio 100-osios metinės bus minimos kitąmet.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka yra vienintelė Lietuvoje, kurioje veikia armėnų skaitykla.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

ASMENYBĖ: Parodoje „Sergejus Paradžanovas – gyvenimas tarsi filmas“ atspindėtas spalvingas nežabotos fantazijos režisieriaus gyvenimas.

NUOTRAUKA: Z. Sargsyano nuotraukoje 1980 metais Jerevane įamžintos Sergejaus Paradžanovo „laidotuvės“.

DOVANA: Šiaulių apskrities armėnų bendruomenės pirmininko Rafik Kazarjan Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktorei Rūtai Žirgulytei padovanojo keletą Franz Werfel knygų „Keliasdešimt Musa Dago dienų“.

SVEČIAI: Armėnų kultūros dienoje dalyvavo (iš dešinės) Armėnijos Respublikos ambasados kultūros atašė Gajane Mokatcyan, režisierius Marat Sargsyan, konsulas Artur Ohanyan, Šiaulių apskrities armėnų bendruomenės pirmininkas Rafik Kazarjan.