Naujausios
Didelės investicijos...
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausiasis komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas „Biržiečių žodžiui“ sakė, kad aplinkkelių tiesimas yra kompleksiniai ir didelių investicijų reikalaujantys projektai – įskaitant, dideles žemės paėmimo valstybės poreikiams išlaidas. Jam antrina ir Biržų rajono savivaldybės visuomenės informavimo specialistė Vaida Dževečkaitė-Klepeckienė, sakydama, kad savivaldybei tektų išpirkinėti daugybę žemės sklypų bei griauti pastatus.
„Paskutinį kartą su LAKD specialistais šiuo klausimu buvo diskutuota 2019 metais. LAKD išanalizavę situaciją (Plento, Tylos gatvių galimoje trasoje) informavo, kad esamų gatvių parametrai nebūtų tinkami“, – „Biržiečių žodžiui“ teigė specialistė.
Biržams nereikia?
V. Dževečkaitės-Klepeckienės žodžiais, projektui keliami reikalavimai atskleistų ir kitų apribojimų, tarp jų reikalaujamo pločio užtikrinimui. Tad buvo nuspręsta projekto idėjos įgyvendinimo, dėl didelių laiko sąnaudų ir itin didelių piniginių investicijų, kol kas atsisakyti: „Tektų statyti žiedines sankryžas ir tiltus bei rekonstruoti Kilučių ežero užtvanką, išpirkinėti daugybę žemės sklypų, griauti pastatus“.
Pasak LAKD atstovo, pagal dabartines finansines Kelių priežiūros ir plėtros programos galimybes, aplinkkelio projekto įgyvendinimas anksčiau, nei numatyta Susisiekimo ministerijos patvirtintose 2035 strateginėse gairėse, būtų galimas tik bendradarbiaujant – jeigu savivaldybė prisidėtų prie aplinkkelio tiesimo finansavimo.
„Duomenų apie savivaldybės intencijas bendradarbiauti dėl aplinkkelio tiesimo neturime“, – „Biržiečių žodžiui“ teigė S. Jansonas.
Aplinkkelis – tranzitinio eismo kelias
S. Jansonas pabrėžė, kad aplinkkelio sąvoka šiek tiek skiriasi nuo įsivaizdavimo: „Aplinkkelis – tranzitinio eismo kelias, iš dalies ar visiškai aplenkiantis gyvenamąją vietovę ir neskirtas gyvenamosios vietovės vidaus transporto eismo poreikiams. Aplinkkeliai tiesiami per neapgyvendintas teritorijas“.
Pasak jo, nei Pasvalys, nei Vabalninkas aplinkkelių, kaip ir Biržai, neturi. „Ties Pasvaliu driekiasi intensyvi Via Baltica trasa, bet tai nėra aplinkkelis, kaip tai suprantama pagal aukščiau minėtą aplinkkelio apibrėžimą. Analogiškai ir Vabalninkas neturi aplinkkelio, tiek krašto kelias Nr. 124, tiek krašto kelias Nr. 191 kerta miestelį. Kaip minėta, aplinkkeliai tiesiami per neapgyvendintas teritorijas“, – paaiškino specialistas.
