Naujausios
-Vaida, kodėl Norvegija, kodėl – rūbų dizainas?
-Jau 10 metų gyvenu Norvegijoje. Jei atvirai, mados dizainą norėjau studijuoti dar būdama paauglė. Palėpėje aptikusi mamos jaunystės rūbus likau jais labai sužavėta ir perkūriau juos pagal anuometinę madą taip, kad tiktų man pačiai. Tik dabar supratau, kad šis momentas lėmė mano meilę madai.
Baigiau Oslo nacionalinę menų akademiją – ji yra laikoma pačiu prestižiškiausiu menų universitetu visoje šalyje, todėl į jį patekti yra gan sudėtinga. Mane jų programa labai sudomino, nes rūbą ten studijuoja keliais aspektais: ne tik kaip madą, bet ir per šokį, teatrą, kiną. Manęs neišgąsdino statistika, kad jie priima tik 10 studentų į mados dizaino studijas ir kad ne visi jas baigia. Taigi išsiunčiau savo darbų portfolio ir gavau pakvietimą į egzaminą. Taip tapau viena iš 9 naujų dizainerių ir 2019 m. vasarą baigiau mados ir kostiumo dizaino bakalauro studijas.
-Kaip patekai į „Mados infekciją“? Šio mados renginio anonse esi pristatoma kaip naujas perspektyvus veidas.
-2019 m. lapkritį dalyvavau šio renginio jaunųjų talentų konkurse. Po jo sulaukiau kvietimo dalyvauti jau pačioje „Mados infekcijoje“, kuri vienintelė Lietuvoje suteikia profesionalią galimybę jauniems dizaineriams parodyti savo kūrybą. Labai džiaugiuosi, kad teko dirbti su mados profesionalais ir susipažinti su svečiais iš kitų šalių. Tai buvo pirmas kartas, kai savo kolekciją pristačiau ne tik „Mados infekcijoje“, bet ir Lietuvoje.
-Savo socialinio tinklo paskyroje už galimybę dalyvauti „Mados infekcijoje“ padėkojai ir ne tik savo kolegoms, bet ir mamai, sesei. Šeima – tavo ramstis?
-Draugai ir šeima yra mano įkvėpimas ir ramstis. Mano šeima Osle yra vyras Elias. Jis – mano didžiausias palaikytojas. Biržuose gyvenantis senelis Vaclovas įkvepia kurti vyrams, nes jis visada be išimties tvarkingai, gražiai ir įdomiai apsirengęs. Mama Donata ir močiutė Eleonora man yra gražiausias darbščių rankų pavyzdys. Jų mezginiais ir nėriniais iš biržietiško lino dar ir dabar stebisi mano draugai, todėl kiekvieną kartą, lankydama jas Biržuose, randu naujų idėjų. Sesuo Eva visada pasirengusi padėti ir išspręsti problemas. Dėdė Gintas visada buvo ir yra didžiausias mano kritikas, o jo žmona Daiva, dirbanti Biržų „Siūlo“ fabrike, šį kartą prisidėjo ir prie kolekcijos siuvimo.
-Apie ką tavoji kolekcija „CRISIS? WHAT CRISIS?“?
-Kolekcija – tai atgarsis į taip vadinamą vyriškumo krizę. Tai net ne krizė – tai naujojo vyriškumo paieškos, o ši kolekcija yra lyg iššūkis sugedusiems stereotipams apie vyriškumą. Tariama krizė siejama su vyrams iš rankų slystančia galia. Ji siejama su galios praradimu darbe, kai moterys užima vis aukštesnes pareigas ir kelia iššūkį vyrų dominavimui. Kolekcija yra taip pat ir apie pasikeitusią rolių dinamiką šeimoje. O gal tai tiesiog padidėjusi moteriškumo vertė visuomenėje?
Pasitelkdama tai, ką mes atpažįstame kaip moterišką audinį, siluetą ar spalvą, tyrinėju, kaip sukuriama takoskyra tarp vyriškos ir moteriškos mados. Keliu klausimus – ar tikrai vyras vilkintis suknelę yra nevyriškas ir kodėl dažnai moterys prieštarauja tam labiau nei vyrai? Mano nuomone, jautrumo parodymas yra stiprumo požymis, o ne silpnybė, ir visos lytys tai turėtų atpažinti ir nebijoti to demonstruoti.
-Kokią informaciją užkoduoji ir neši savo kuriamais rūbais?
-Mano susidomėjimas vyriška mada nėra atsitiktinis. Žiūrint į vaikystės nuotraukas, dažnai matau save aprengtą drabužiais, kurie yra labiau vyriški. Pati dažnai nešioju vyriškus rūbus, tad vyriška mada mane domina jau seniai. Taip ir atsirado susidomėjimas vyriškumo tema madoje. Kaip keičiasi vyriškumo sąvoka visuomenėje stiprėjant moterų pozicijai? Juk dar visai neseniai ir madoje tik vyrai kūrė vyrams ir diktavo dendeistišką madą. Na, bent jau toks susidaro įspūdis skaitant apie vyrišką madą. Paskutiniu metu dažnai klausiu, ar egzistuoja rūbų lytiškumas, nagrinėju lyčių vaidmenį visuomenėje, kokie stereotipai yra pasenę ir kaip juos pakeisti. Man svarbi teisė į laisvę kiekvienam save išreikšti per rūbą ir naujo seksualumo paieškos. Savo kūryba stengiuosi ne tik nagrinėti ar kritikuoti, kas vyksta visuomenėje, bet ir užmegzti dialogą su žiūrovu, jį nustebinti ar net šokiruoti.
-Ar esi tvarios mados šalininkė?
-Aš esu tvaraus pasaulio šalininkė. Nors pasaulyje jau vyksta pokyčiai ekologijos ir tvarumo link, tikiu, kad mes kiekvienas galime padaryti dar daugiau. O tiems, kurie abejoja, kuo dar gali prisidėti prie ekologiško gyvenimo ir ar galime tai padaryti, siūlau paskaityti Natalie Fee knygą „How to Save the World For Free“ („Kaip išsaugoti pasaulį už dyką“).
Tvarumas madoje, mano nuomone, jau turėtų būti ne klausimas, o savaime aiški būtinybė. Man, kaip kūrėjai, tvarumas yra daugiau techninis sprendimas, o ne dizaino ašis. Tvariai kurti turime visi. Todėl kolekcijoje „CRISIS? WHAT CRISIS?“ jau naudoju perdirbtus audinius ir nemažai natūralaus pluošto, bet to neakcentuoju, nes man tai savaime suprantami sprendimai. Savo kūryba nagrinėju kitas visuomenei svarbias temas.
-Ačiū už pokalbį ir sėkmės tolimesnėje kūryboje.
