Naujausios
Vaikystės takeliais
Aldona Eidukaitė – Vėjelienė jau daugybę metų gyvena su šeima Suosto kaime. Tačiau gyvenimiška tėkmė prasidėjo Sandariškiuose, šalia garsiojo Sandariškių ąžuolo. Augo kartu su sesute Irena ir broliuku Laimonu. Kaip Aldutė pati sako, jos gražiausi – vaikystės prisiminimai. Darbščių tėvelių dėka visur spindėjo švara ir tvarka. Ant sienų – kruopščiai mamytės išsiuvinėti rankdarbiai. Priešais namą – gėlių darželis. Takeliai pabarstyti smėliuku, darželis apdėliotas nubaltintais akmenėliais. Kad ir labai žmonės buvo užimti nepabaigiamais darbais, bet rasdavo laiko pasisvečiuoti, pabendrauti. Vienas su kitu dalinosi daržo, sodo gėrybėmis, skerstuvėmis. Kai Aldonos tėvelis paskersdavo kiaulę, mama suruošdavo kaimynams lauknešėlius ir duodavo mergaitei juos išdalinti. “Toks darbas man labai patiko”, – sako Aldutė. Jei kaime ar giminėje gimdavo vaikelis, tai mama vaikučiui siūdavo kraitelį: berniukui – puošdavo mėlynais kaspinėliais, mergytei – rožiniais. Mamytė iškepdavo labai gardžių bandelių ir abi keliaudavo į svečius.
Pirtelėje
Dar vienas vaikystės prisiminimas, tai pirtis pas kaimynus Verutę ir Petrą Brazauskus. Pirtį jie vieni teturėjo, o prausdavosi joje visas kaimas. Pirmiausia – vyrai, po to – moterys su vaikais.
Kai ant įkaitusių akmenų užpildavo vandens, pakildavo toks karštas garas, kad vaikai spiegdami sulįsdavo po plautais, prisiploję prie žemės. Moterims garas tikdavo. Tada jau darbuodavosi vantomis.
Prie altorėlio
Aldutė prisimena, kaip vaikystėje, gegužės mėnesį, visi skubėdavo atlikti vakarinę namų ruošą, o tada nusiprausę ir gerėliau apsirėdę, pasiėmę vaikučius, eidavo mojavų giedoti į svetingus Tamašauskų namus. Aldutė sako, kad Tamašauskų namuose stovėjo gėlėmis papuoštas įrengtas altorėlis su šv. M. Marijos paveikslu. Pasimeldus, tiek vyrai, tiek moterys, darniai užtraukdavo giesmę “Sveika Marija, Motina Dievo”. Tas virpinantis širdį giesmės skambesys Aldutei išliko visą gyvenimą.
O kokie būdavo ledonešiai
Apie įsimintinus ledonešius lai šneka pati pasakojimo herojė: “O kokie būdavo ledonešiai! Kas jų nematė, tas negali įsivaizduoti to reginio. Kadangi kaimas įsikūręs dviejų upių santakoje, vanduo išsiliedavo iš krantų. Vanduo apsemdavo lanką iki Brazauskų sodybos. Ledai negalėdavo prasibrauti tol, kol nepralauždavo už pusės kilometro esančios Spiekių gilumos. Kai jau giluma pasiduodavo, tada prasidėdavo tikros lyčių grumtynės. Išgirdę ūžesį, šniokštimą, kiek kojos neša lėkdavom prie upės. Matosi tik ledai ledai ledai...Lytys viena ant kitos grūdasi, statosi, krinta, skyla...“
Patiko mokytojauti
Aldutė nuo pat pirmos klasės ėmė svajoti apie mokytojos darbą. Bėgo metai. Maža mergaičiukė išaugo į panelę. Mokėsi Nemunėlio Radviliškio vidurinėje mokykloje. Auklėtojas buvo Manfredas Bridžius. Mokslai sekėsi labai gerai. Aldutė džiaugiasi, kad ją pastebėjo mokytojai, patikėdavo net vaikų sąsiuvinius patikrinti, klaidas ištaisyti. Tik svajonė dirbti mokytoja niekur nedingo. Tėveliai bandė atkalbėti, kad sunkus darbas, arba – stok po aštuonių klasių į pedagoginę mokyklą. Aldutė provokacijoms nepasidavė. Buvo labai užsispyrusi: tik į aukštąją ir niekur kitur. Nebent neįstos į aukštąją, tada tiks ir paprasta pedagoginė mokykla. Baigusi vidurinę mokyklą, Aldutė į Šiaulių pedagoginį institutą įstojo be jokio vargo ir baigė pradinio mokymo pedagogiką ir metodiką. Tuo laikotarpiu mokytojų su aukštuoju išsilavinimu buvo labai mažai, todėl jai buvo galimybė pasilikti net Vilniuje. Ir šitoj vėl ji užsispyrė: grįš į savo kraštą, į kaimą. Biržuose švietimo skyrius jai pateikė net septynis – devynis pasiūlymus, taip pat ir darbą Suosto mokykloje. Oi, kaip Aldutė apsidžiaugė! Čia pažįstama Suosto bažnytėlė, į kurią kasmet tėveliai arkliu važiuodavo su vaikais į atlaidus. Netoliese Kočėnų kaimas, kuriame gyveno dėdė. Pas jį po atlaidų visa Eidukų šeimyna traukdavo į pakermošį. Kartu, aplankydami senas kaimo kapinaites, kuriose ilsėjosi Aldutės mamytės artimieji.
Iš tėvų lizdo pakilusi ir išskridusi, Aldona ilgam nutūpė Suosto kaime. Čia susuko savo lizdelį – su vyru Vytautu Vėjeliu užaugino dukrą ir sūnų. Dukra pasekė mamos pėdomis ir taip pat mokytojauja. Sūnus paveldėjo tėvelių ūkį dabar ūkininkauja, bei yra Suosto bendruomenės pirmininkas.
Biržų kultūra Biržuose, Lietuvoje ir pasaulyje.
