Naujausios
1990-1991— išbandymai ir pergalės
1990 metų lapkričio 20-ąją — daugiau negu prieš 19 metų, pristatydami pirmąjį „Šiaulių krašto“ numerį rašyta, kad “šiandien žmones varo neviltin spazmuojanti ekonomika, valdininkų — senų ir naujų — savivalė (...) švenčiausios idėjos užplakamos tuščiagalvių ir nedorų žmonių liežuviais, partijų partijėlių rietenos neša Lietuvai tik protų sumaištį, chaosą ir gera daro mūsų nedraugams“.
Ar 2010-ųjų metų sausį ne tas pats?
Pirmajame laikraščio numeryje prognozuota, kad Kryžių kalnas, praradęs ramybę ir paslaptį, sakralumą, gali virsti ekskursijų verslo objektu.
Laikraštis — vos keturi puslapiai, du tris kartus per savaitę, bet naujienų, problemų, akcentų daug. Dominuoja juoda balta. Ne tik toks dizainas, bet ir visa laikraščio struktūra. Nerimo gal ir daugiau. Visuomenė įdėmiai sekė įvykius Maskvoje — kaip pasielgs M.Gorbačiovas?
Apie apskritis dar nekalbėta, bet laikraštis iškart pasuko į regioną. Todėl ir puslapiai užpildomi naujienomis iš Šiaulių ir iš aplinkinių rajonų. Pataikyta į dešimtuką.
Dėmesio! 3-07-33 — naktinio žurnalistų budėjimo telefonas, kuriuo nakvišos galėjo pabendrauti ar tiesiog patikrinti — ar nemiegama. Nemiegota, nes naujam laikraščiui reikėjo rasti savo vietą jau tada ankštoje žiniasklaidos rinkoje, todėl stebinta, eksperimentuota ir rizikuota.
1991-ųjų sausis prasidėjo pavojaus nuojauta. „Kada grobs vaikinus?“, — norėta sužinoti, ar prasidės sovietinių desantininkų ataka prieš tarnauti sovietinėje armijoje atsisakiusius ar iš kariuomenės pasitraukusius jaunuolius.
Kitas „Šiaulių krašto“ numeris sausio 15-ąją — išsiskyrė antraštėmis “Lietuva skaičiavo aukas ir tvirtėjo“, “Pirmosios skeveldros“, “Mus kvietė Lietuva“. Paskutinio puslapio publikacijas perrėžė redakcijos informacija “Ypatingais atvejais skambinkite... redakcijos žurnalistų namų telefonais. Pasiruošta kitą laikraščio numerį leisti ne redakcijoje.
Sausio pabaigoje redakcija rusų kalba išleido specialų 8 puslapių laikraštį „Krovavoje voskresenje“ (“Kruvinasis sekmadienis“), kurio 100000 egzempliorių išplatinta Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje ir Rusijos regionuose.
Tomis dienomis „Šiaulių kraštas“ tampa panašus į dienraštį. Daug informacijos, komentarų. Vilniaus laikraščiai Šiaulių nebepasiekė, užgeso televizija, todėl “Šiaulių kraštas“ pasirodo dažniau.
„Raudonojo fašizmo naktis“, — jaudina žurnalistės Elonos Janulytės reportažas iš sausio 13-osios nakties epicentro.
Paruoštas specialus „Šiaulių krašto“ leidinys Lietuvai išplatinamas visoje šalyje.
„Šiaulių krašto“ laikraštyje skaitome publikacijas apie skriaudas Aukštelkės senelių namuose, girdime įvairias kalbas apie kazino steigimą (...) Žmonės sunerimo po straipsnių serijų, prasidėjusių P.Dargio rašiniu “Miesto tėvų žaidimai su pinigais“, — ištrauka iš atviro laiško Šiaulių miesto tarybos pirmininkui J.Tručinskui.
Laikraštis demaskuodavo, nelaikė stipresnio žodžio kišenėje. Praėjus keliems mėnesiams po sausio 13-osios viešoje erdvėje įsitvirtino sąvokos mafija, korupcija, dar vėliau — reketas.
Tais metais laikraštyje pasirodė publikacijų antraštės, kurias ir po dvidešimties metų prisimenamos: „Žmogus iš kapo“, “Gulbė žmogžudys“, “Kas prieš V.Landsbergį, tas prieš Lietuvą“.
Pavasariui įpusėjus padidėjo socialinė įtampa: žmonės reikalavo laiku neišmokamų atlyginimų. „Ritasi streikų banga“ — viena iš daugelio “Šiaulių krašto“ publikacijų socialine tema.
Vasaros pradžioje laikraščio leidyba pradėta sparčiai kompiuterizuoti — puslapiai tapo šviesesni, o pats laikraštis — storėjo. Pradėtas straipsnių ciklas „Miesteliai“.
Vidurvasaryje interviu su vaikų psichoterapeutu Remigijumi Juškėnu pavadinome „Vaikai bijo... desantininkų“.
Lietuvos ateitis dar nebuvo nulemta. Užgrobta televizija, vyriausybiniai pastatai.
Nebendrauti, nepaklusti kalaborantams, laikytis Lietuvos įstatymų — toks šūkis pakilo virš rugpjūčio 20-osios laikraščio. Pučas Maskvoje, valdžią užgrobė pučistų trijulė. Žmonės važiuoja ginti parlamento.
Laikraštis skelbia, kad Šiaulių savivaldybėje ir svarbiausiuose miesto objektuose atnaujinamas budėjimas visą parą, ekstremaliomis sąlygomis miesto valdžios funkcijos atitektų Ypatingų situacijų komisijai.
„TSRS kariuomenė užėmė Bubių televizijos ir radijo retransliavimo stotį ir Šiaulių magistralinį bokštą, nutraukta Lietuvos radijo transliacija ultratrumposiomis bangomis“, — rašyta tomis dienomis.
Po dviejų dienų laikraštis pranešė „Chuntai galas“. Redakcijos kompiuterių centras iš vieno bendrabučio rūsio, kur tomis dienomis ruoštas laikraštis, vėl grįžo į bendrovės patalpas.
Rudeniop „Šiaulių kraštas“, kaip ir žadėta metų pradžioj, pradėtas leisti 4 kartus per savaitę, storelesnis. Daugėjo temų ir skaitytojų. Dar ir šiandien gyvos ir populiarios tų dienų rubrikos: “Budintis reporteris“, “!!?“, “Kurjeris“, “Apžvalga“.
Pageltę pirmųjų metų komplekto lapai. Daug pažįstamų veidų, dvidešimt metų jaunesni. Su liaudiškos muzikos grupe „Jonis“ keliauta po Šiaurės Lietuvą. Abipusės reklamos ir bendradarbiavimo pavyzdys. Mokytasi leisti naujo tipo dienraštį. Krašto laikraščių Lietuvoje dar nebuvo.
Metams baigiantis pirmajame puslapyje išspausdinta informacija apie Lietuvos žurnalistų protestą prieš valdžios mėginimą suvalstybinti spaudą. Spaudos streikas. Tada dar vienybė žydėjo.
Kalbėta drąsiai, daugiau teigta, negu klausta. Nemažai emocijų. Gyvenimas tada buvo jaunas.
„Šiaulių kraštas“ po pirmųjų leidybos metų jau buvo žinomas Šiaurės Lietuvos laikraštis.
