Melagiena telefone: trys žingsniai, padedantys neapsigauti

Sukčiai mandagesni, o apgavystės – įtikinamesnės

Suk­čiai kei­čia tak­ti­ką. Jie ne vi­sa­da gra­si­na ar rei­ka­lau­ja veik­ti „sku­biai“. Kar­tais tie­siog pra­ne­ša, kad ne­tei­sin­gai pa­sta­tė­te au­to­mo­bi­lį, lau­kia siun­ta ar­ba bū­ti­na per­žiū­rė­ti do­ku­men­tus. Kol žmo­gus aiš­ki­na­si, kuo ga­lė­jo nu­si­ženg­ti, nu­si­kal­tė­liai lau­kia nuo­ro­dos pa­spau­di­mo.

„Šiuo me­tu su­kčiai re­tai nau­do­ja to­kius žo­džius kaip „sku­biai“, o siun­čia ži­nu­tes su teks­tu apie pa­da­ry­tą pa­žei­di­mą“, – „Bir­žie­čių žo­džiui“ sa­ko Pa­ne­vė­žio ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ko­mu­ni­ka­ci­jos po­sky­rio ve­dė­ja Ode­ta Juk­niū­tė.

Pa­rei­gū­nė pa­tei­kia pa­vyz­dį: „Ju­su au­to­mo­bi­lis uz­re­gist­ruo­tas kaip pa­zei­des par­ka­vi­mo tvar­ka. Per­ziu­re­ki­te do­ku­men­tus cia:…“

Ži­nu­tė­je nė­ra lie­tu­viš­kų rai­džių, ta­čiau nė­ra ir at­vi­ro gra­si­ni­mo. Vai­ruo­to­jui pra­ne­ša­ma apie ta­ria­mą pa­žei­di­mą ir siū­lo­ma per­žiū­rė­ti do­ku­men­tus. Re­gis, ko­dėl ne­pa­si­tik­ri­nus?

Beveik šimtas pranešimų apie sukčiavimą

Bū­tent to­kios reak­ci­jos su­kčiai ir ti­ki­si. O. Juk­niū­tės duo­me­ni­mis, šiais me­tais Bir­žų ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te gau­ti 92 pra­ne­ši­mai apie įvai­rius su­kčia­vi­mo at­ve­jus, pra­dė­ta 14 iki­teis­mi­nių ty­ri­mų.

Suk­čia­vi­mo sce­na­ri­jai įvai­rūs: ne­tik­ros ban­kų sve­tai­nės, ap­gau­lin­gi pir­ki­niai, per „Mes­sen­ger“ siun­čia­mos nuo­ro­dos į ta­ria­mą „Ma­xi­mos“ lo­te­ri­ją, neeg­zis­tuo­jan­čios siun­tos, fik­ty­vūs pra­ne­ši­mai apie au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo mo­kes­čius. Pi­ni­gai vi­lio­ti ir pri­si­den­giant ta­ria­mu iki­teis­mi­niu ty­ri­mu ar ža­dant pa­dė­ti su­si­grą­žin­ti vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą. Fik­suo­ti at­ve­jai, su­si­ję su „Vin­ted“ ir „AliExp­ress“.

Lie­pos pra­džio­je 1962 me­tais gi­męs Bir­žų ra­jo­no gy­ven­to­jas su­lau­kė ži­nu­tės apie siun­tos pri­sta­ty­mą. Pas­pau­dęs jo­je pa­teik­tą nuo­ro­dą, vy­ras ne­te­ko be­veik 800 eu­rų. Dėl įvy­kio pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas.

O. Juk­niū­tė at­krei­pia dė­me­sį, kad su­kčiai kar­tais ži­no žmo­gaus var­dą, pa­var­dę, as­mens ko­dą ar ad­re­są. Šiais duo­me­ni­mis nau­do­ja­ma­si su­da­rant įspū­dį, kad skam­bi­na ofi­cia­lios ins­ti­tu­ci­jos at­sto­vas.

„Po­li­ci­ja nie­ka­da ne­pra­šo at­skleis­ti ban­ko duo­me­nų, nie­ka­da ne­pra­šo pi­ni­gų, ne­sku­bi­na juos kuo grei­čiau pri­sta­ty­ti į kaž­ko­kią vie­tą“, – pa­brė­žia O. Juk­niū­tė.

Ta­čiau su­kčiams ne­bū­ti­na ap­si­mes­ti pa­rei­gū­nais. Kar­tais pa­kan­ka pa­si­nau­do­ti pa­žįs­ta­mo žmo­gaus var­du.

Žinutės gavėjas matė ne sukčių, bet Joną…

Praė­ju­sių me­tų ru­de­nį bu­vo pe­rim­ta bir­žie­čio Jo­no D. „Fa­ce­book“ pa­sky­ra. Kad kaž­kas ne­ge­rai, vy­ras su­pra­to su­lau­kęs pa­žįs­ta­mų skam­bu­čių – šie tei­ra­vo­si, kam jam rei­ka­lin­gi jų te­le­fo­no nu­me­riai. Paaiš­kė­jo, kad iš pa­sky­ros ži­nu­tės iš­siųs­tos ke­liems šim­tams drau­gų.

Suk­čiams pa­ka­ko pa­žįs­ta­mo var­do, nuo­trau­kos ir žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mo. Ži­nu­tės ga­vė­jas ma­tė ne su­kčių. Jis ma­tė Jo­ną.

Ši is­to­ri­ja at­sklei­džia pla­tes­nę pro­ble­mą: tą pa­čią in­for­ma­ci­ją ver­ti­na­me skir­tin­gai, pri­klau­so­mai nuo siun­tė­jo. Ne­pa­žįs­ta­mo­jo ra­gi­ni­mas „Sku­biai per­siųs­ki­te vi­siems“ ga­li su­kel­ti įta­ri­mą, ta­čiau gau­tas iš drau­go ar kai­my­no daž­nai at­ro­do pa­ti­ki­mes­nis.

Taip plin­ta ir me­la­gie­nos – są­mo­nin­gai ku­ria­ma ar sklei­džia­ma klai­din­ga in­for­ma­ci­ja. Fi­nan­si­nis su­kčia­vi­mas daž­niau­siai skir­tas iš­vi­lio­ti pi­ni­gus ar duo­me­nis, o de­zin­for­ma­ci­ja – pa­veik­ti vi­suo­me­nės įsi­ti­ki­ni­mus ir el­ge­sį. Abu reiš­ki­nius jun­gia ma­ni­pu­lia­vi­mas pa­si­ti­kė­ji­mu.

Žmo­gus me­la­gin­gą ži­nu­tę ga­li per­siųs­ti nuo­šir­džiai no­rė­da­mas per­spė­ti ar­ti­muo­sius. Ypač pa­vei­kūs pra­ne­ši­mai apie vai­kus, svei­ka­tą, nu­si­kal­ti­mus ar ka­rą. Jie su­ke­lia bai­mę ir pa­si­pik­ti­ni­mą, o emo­ci­jos ga­li nu­stelb­ti po­rei­kį tik­rin­ti fak­tus.

Klai­di­nan­čiuo­se pra­ne­ši­muo­se daž­nai kar­to­ja­ma, kad „ži­niask­lai­da apie tai ty­li“, „val­džia sle­pia tie­są“ ar­ba „in­for­ma­ci­ja ne­tru­kus bus pa­ša­lin­ta“. Taip net įro­dy­mų ne­bu­vi­mas pa­tei­kia­mas kaip ta­ria­mo slė­pi­mo įro­dy­mas.

Melagienų bijome, tačiau ar jas tikriname?

Eu­ro­pos Par­la­men­to už­sa­ky­tos 2025 me­tų ru­dens ap­klau­sos duo­me­ni­mis, 59 pro­cen­tai Lie­tu­vos res­pon­den­tų stip­riai ne­ri­ma­vo dėl me­la­gin­gos ar klai­di­nan­čios in­for­ma­ci­jos, 54 pro­cen­tams ne­ri­mą kė­lė dirb­ti­nio in­te­lek­to ku­ria­mas ne­tik­ras tu­ri­nys.

Ta­čiau ne­ri­mau­ti ir tik­rin­ti – ne tas pa­ts. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos 2026 me­tų Skait­me­ni­nio de­šimt­me­čio Lie­tu­vos ata­skai­tos duo­me­ni­mis, 2025 me­tais in­ter­ne­te ras­tos in­for­ma­ci­jos tei­sin­gu­mą tik­ri­no 14,92 pro­cen­to Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, o Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kis sie­kė 29,16 pro­cen­to.

Nors šie ro­dik­liai gau­ti skir­tin­gais ty­ri­mais, jie at­sklei­džia svar­bų prieš­ta­ra­vi­mą: su­si­rū­pi­ni­mas de­zin­for­ma­ci­ja di­de­lis, ta­čiau in­for­ma­ci­jos tik­ri­ni­mo įpro­čiai silp­nes­ni.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja taip pat pa­žy­mi, kad pa­grin­di­niai Lie­tu­vos gy­ven­to­jų skait­me­ni­niai įgū­džiai at­si­lie­ka nuo ES vi­dur­kio, ypač tarp vy­res­nio am­žiaus ir kai­mo vie­to­vių gy­ven­to­jų. Ta­čiau vien tech­no­lo­gi­jų iš­ma­ny­mas ne­ga­ran­tuo­ja at­spa­ru­mo ma­ni­pu­lia­ci­joms – jei­gu ži­nia pa­tvir­ti­na jau tu­ri­mus įsi­ti­ki­ni­mus, žmo­gus ga­li bū­ti ma­žiau lin­kęs ja abe­jo­ti.

Trys žingsniai, kurie gali sustabdyti melą

Pir­ma­sis – iš­siaiš­kin­ti, kas in­for­ma­ci­ją pa­skel­bė pir­ma­sis.

Ga­vus abe­jo­ti­ną ži­nu­tę svar­bu nu­sta­ty­ti ne tai, kas ją per­siun­tė, o tik­rą­jį šal­ti­nį. Jei mi­ni­ma po­li­ci­ja, ban­kas ar sa­vi­val­dy­bė, ver­ta ieš­ko­ti pir­mi­nio pra­ne­ši­mo.

Bū­ti­na pa­tik­rin­ti ir da­tą. Se­na in­for­ma­ci­ja, pa­teik­ta kaip šian­die­nos nau­jie­na, ga­li klai­din­ti, nors pa­ts įvy­kis bu­vo tik­ras.

Ant­ra­sis – su­ras­ti pir­mi­nį ar­ba ofi­cia­lų šal­ti­nį.

Ofi­cia­liai at­ro­dan­tis pra­ne­ši­mas ne­bū­ti­nai yra tik­ras. Suk­čiai ko­pi­juo­ja ban­kų, Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos, „Sod­ros“, elekt­ro­ni­nės svei­ka­tos sis­te­mos ir ki­tų įstai­gų in­ter­ne­to sve­tai­nes.

„Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kad pir­muo­se są­ra­šuo­se pa­tei­kia­mi su­kčių su­kur­ti el. pus­la­piai su pa­na­šiais pa­va­di­ni­mais“, – per­spė­ja O. Juk­niū­tė.

To­dėl net pir­mo­ji vie­ta „Goog­le“ paieš­ko­je nė­ra pa­ti­ki­mu­mo ga­ran­ti­ja. Po­li­ci­jos at­sto­vė re­ko­men­duo­ja nau­do­tis pa­tik­rin­tais ofi­cia­liais ad­re­sais, įver­tin­ti sve­tai­nės struk­tū­rą ir su­kū­ri­mo lai­ką. Įtar­ti­nus ad­re­sus ga­li­ma pa­pil­do­mai pa­tik­rin­ti spe­cia­li­zuo­to­mis prie­mo­nė­mis, ta­čiau vien dirb­ti­nio in­te­lek­to at­sa­ky­mas sau­gu­mo ne­ga­ran­tuo­ja.

Tre­čia­sis – pa­ly­gin­ti in­for­ma­ci­ją su ne­prik­lau­so­mais šal­ti­niais.

De­šimt pa­si­da­li­ji­mų nė­ra de­šimt pa­tvir­ti­ni­mų. Tas pa­ts ne­pa­tik­rin­tas pra­ne­ši­mas ga­li bū­ti nu­ko­pi­juo­tas į ke­lias sve­tai­nes ir su­da­ry­ti įspū­dį, kad in­for­ma­ci­ją pa­tvir­ti­na dau­gy­bė šal­ti­nių.

Svar­bu ver­tin­ti, kuo grin­džia­mi tei­gi­niai – do­ku­men­tais, spe­cia­lis­tų ko­men­ta­rais, pa­tik­ri­na­mais fak­tais ar vien ki­tų pub­li­ka­ci­jų pa­kar­to­ji­mais.

Be to, net au­ten­tiš­ka ci­ta­ta ar tik­ras do­ku­men­tas ga­li bū­ti pa­nau­do­tas klai­di­nan­čiai iš­va­dai pa­grįs­ti.

Sukčiai ne tik rašo – jie kviečia pasižiūrėti į akis

Ar pa­ti­kė­tu­mė­te žmo­gu­mi, ku­ris pri­si­sta­to po­li­ci­jos pa­rei­gū­nu ar ban­ko dar­buo­to­ju, jei­gu ma­ty­tu­mė­te jį ek­ra­ne? Bū­tent to­kią ga­li­my­bę iš­nau­do­ja su­kčiai.

Ki­ber­ne­ti­nės sau­gos eks­per­tas Da­rius Po­vi­lai­tis per­spė­ja, kad nu­si­kal­tė­liai vis daž­niau nau­do­ja­si „Goog­le Meet“, „Mic­ro­soft Teams“, „Zoom“ ir ki­to­mis vaiz­do skam­bu­čių plat­for­mo­mis. Pri­si­den­gę ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vais, jie pra­ne­ša apie ta­ria­mus įsi­lau­ži­mus, vi­ru­sus ar įtar­ti­nas fi­nan­si­nes ope­ra­ci­jas.

„Nors to­kios plat­for­mos kaip „Goog­le Meet“, „Teams“ ar „Zoom“ pa­čios sa­vai­me yra sau­gios ir pla­čiai nau­do­ja­mos dar­bui bei bend­ra­vi­mui, su­kčiai jas pa­si­tel­kia kaip dar vie­ną ko­mu­ni­ka­ci­jos ka­na­lą. Žmo­nės daž­nai bū­na la­biau lin­kę pa­si­ti­kė­ti as­me­niu, ku­rį ma­to ek­ra­ne, to­dėl vaiz­do skam­bu­tis ga­li su­teik­ti ap­ga­vys­tei dau­giau įti­ki­na­mu­mo nei įpras­tas te­le­fo­no skam­bu­tis“, – sa­ko D. Po­vi­lai­tis.

Eks­per­to duo­me­ni­mis, nuo 2026 me­tų pra­džios vien „Te­lia“ tink­le už­blo­kuo­ta dau­giau nei 8,2 mln. skam­bu­čių, kai su­kčiai mė­gi­no pri­si­deng­ti lie­tu­viš­kais te­le­fo­no nu­me­riais. Tra­di­ci­niams bū­dams tam­pant ma­žiau veiks­min­giems, nu­si­kal­tė­liai ieš­ko al­ter­na­ty­vų.

Per vaiz­do po­kal­bį au­kai ga­li bū­ti ro­do­mi ta­ria­mi ins­ti­tu­ci­jų do­ku­men­tai, o vė­liau pra­šo­ma bend­rin­ti ek­ra­ną, ati­da­ry­ti elekt­ro­ni­nę ban­ki­nin­kys­tę ar įdieg­ti nuo­to­li­nio val­dy­mo pro­gra­mą.

„Di­džiau­sias pa­vo­jus ky­la ne dėl pa­čios plat­for­mos, o dėl to, kad žmo­gus pra­de­da vyk­dy­ti su­kčių nu­ro­dy­mus. Ma­ty­da­mi jū­sų ek­ra­ną, nu­si­kal­tė­liai ga­li ste­bė­ti pri­si­jun­gi­mo duo­me­nis, vien­kar­ti­nius ban­ko ko­dus, as­me­ni­nę in­for­ma­ci­ją ar net įkal­bė­ti įsi­dieg­ti nuo­to­li­nio val­dy­mo pro­gra­mas“, – per­spė­ja eks­per­tas.

D. Po­vi­lai­tis pri­me­na, kad tik­ros ins­ti­tu­ci­jos nei te­le­fo­nu, nei vaiz­do skam­bu­čiais ne­pra­šo at­skleis­ti ban­ki­nin­kys­tės pri­si­jun­gi­mo duo­me­nų ar pa­tvir­ti­ni­mo ko­dų.

Tai­gi net ma­to­mas pa­šne­ko­vo vei­das ne­bū­ti­nai reiš­kia, kad žmo­gus yra tas, kuo pri­si­sta­to. O ar ga­li­ma be iš­ly­gų pa­si­ti­kė­ti dirb­ti­nio in­te­lek­to at­sa­ky­mais?

Eksperimentas: DI pataria nepasitikėti… DI

„Bir­žie­čių žo­dis“ at­li­ko ne­di­de­lį eks­pe­ri­men­tą – klau­si­mus apie me­la­gin­gų ži­nu­čių pli­ti­mą ir in­for­ma­ci­jos tik­ri­ni­mą pa­tei­kė „ChatGPT“.

Pak­laus­tas, ar pa­žįs­ta­mo žmo­gaus per­siųs­ta ži­nia at­ro­do pa­ti­ki­mes­nė, DI at­sa­kė:

„Žmo­gui – daž­nai taip. Ta­čiau in­for­ma­ci­jos pa­ti­ki­mu­mo po­žiū­riu tai ne­tu­rė­tų nie­ko keis­ti. Pa­žįs­ta­mas žmo­gus ga­li bū­ti pa­ti­ki­mas, bet jis ne­bū­ti­nai pa­tik­ri­no in­for­ma­ci­ją prieš ją per­siųs­da­mas. To­dėl rei­kia ver­tin­ti ne siun­tė­ją, o pir­mi­nį šal­ti­nį“.

DI taip pat iš­sky­rė ži­nu­tes apie ta­ria­mus nu­si­kal­ti­mus, svei­ka­tos grės­mes, ban­ko są­skai­tų blo­ka­vi­mą, siun­tų pro­ble­mas ir ne­va sle­pia­mą in­for­ma­ci­ją. To­kie pra­ne­ši­mai daž­nai ku­ria­mi sie­kiant pir­miau­sia su­kel­ti emo­ci­ją.

Ta­čiau įdo­miau­sias at­sa­ky­mas nu­skam­bė­jo pa­klau­sus, ar pa­ts dirb­ti­nis in­te­lek­tas ga­li su­klys­ti.

„Aš pa­ts in­for­ma­ci­jos ne­per­siun­čiu kaip žmo­gus, ta­čiau ga­liu pa­teik­ti ne­tiks­lų at­sa­ky­mą, jei re­miuo­si ne­pa­kan­ka­ma, pa­se­nu­sia ar klai­din­ga in­for­ma­ci­ja. To­dėl svar­biems fak­tams pa­tik­rin­ti rei­kė­tų rem­tis ne vien DI at­sa­ky­mu, o pir­mi­niais ir pa­ti­ki­mais šal­ti­niais“, – pri­pa­ži­no „ChatGPT“.

Pak­laus­tas, kur ieš­ko­tų pa­tvir­ti­ni­mo, DI nu­ro­dė ofi­cia­lius po­li­ci­jos, sa­vi­val­dy­bės, ban­kų ar ki­tų ins­ti­tu­ci­jų ka­na­lus, taip pat ne­prik­lau­so­mus ži­niask­lai­dos šal­ti­nius.

Šis ne­di­de­lis eks­pe­ri­men­tas nė­ra moks­li­nis ty­ri­mas, ta­čiau at­sklei­džia pa­ra­dok­są: tech­no­lo­gi­ja, ku­ri ga­li pa­dė­ti kur­ti įti­ki­na­mas klas­to­tes, kar­tu ga­li pa­dė­ti jas at­pa­žin­ti. Vis dėl­to pa­ti ji taip pat ga­li su­klys­ti.

Tad dirb­ti­nio in­te­lek­to ga­li­ma klaus­ti, ta­čiau prie klau­si­mo „Ar tai tie­sa?“ ver­ta pri­dė­ti ki­tą – „Kuo tai pa­grįs­ta?“

O jeigu žinutę jau persiuntėte?

Jei­gu įtar­ti­no­je sve­tai­nė­je jau at­skleis­ti ban­ko ar as­mens duo­me­nys, O. Juk­niū­tė re­ko­men­duo­ja ne­del­siant kreip­tis į ban­ką ir po­li­ci­ją.

Už­re­gist­ra­vus įvy­kį, in­for­ma­ci­ja per­duo­da­ma vi­są pa­rą vei­kian­čiam su­kčia­vi­mų pre­ven­ci­jos cent­rui. Jo spe­cia­lis­tai, bend­ra­dar­biau­da­mi su ban­kais ir ry­šio ope­ra­to­riais, pri­rei­kus ini­ci­juo­ja kenks­min­gų nuo­ro­dų, te­le­fo­no nu­me­rių, pa­sky­rų ar są­skai­tų blo­ka­vi­mą.

Ta­čiau ką da­ry­ti žmo­gui, ku­ris ne­pra­ra­do pi­ni­gų, bet pa­ts per­siun­tė me­la­gin­gą per­spė­ji­mą? To­kiu at­ve­ju svar­bu pra­neš­ti ad­re­sa­tams, kad in­for­ma­ci­ja ne­pa­sit­vir­ti­no. Vien iš­trin­ti įra­šą ga­li ne­pa­kak­ti – ži­nia gal­būt jau pa­sie­kė ki­tus.

O. Juk­niū­tė nu­ro­do, kad po­li­ci­ja ne­tu­ri duo­me­nų, ar Bir­žų ra­jo­no gy­ven­to­jai su­kčių at­siųs­to­mis ži­nu­tė­mis da­li­ja­si su ar­ti­mai­siais.

Ta­čiau kiek­vie­nas nau­jas per­siun­ti­mas pa­di­di­na pra­ne­ši­mo pa­sie­kia­mu­mą, ne­prik­lau­so­mai nuo to, ar jis tik­ras.

Bir­žų ra­jo­ne už­re­gist­ruo­ti 92 pra­ne­ši­mai apie su­kčia­vi­mą, pra­dė­ta 14 iki­teis­mi­nių ty­ri­mų. Be­veik 800 eu­rų kai­na­vu­sią ži­nu­tę ga­li­ma įra­šy­ti į po­li­ci­jos su­ves­ti­nę, o fi­nan­si­nius nuo­sto­lius – su­skai­čiuo­ti. Ta­čiau kaip iš­ma­tuo­ti me­la­gin­gos in­for­ma­ci­jos ža­lą? Kiek žmo­nių ji iš­gąs­di­no, su­klai­di­no ar su­prie­ši­no?

Šian­dien nu­si­kal­tė­liai ga­li su­klas­to­ti do­ku­men­tą, in­ter­ne­to sve­tai­nę, te­le­fo­no nu­me­rį, žmo­gaus bal­są ar net vei­dą. Ta­čiau jiems vis dar rei­kia vie­no da­ly­ko – mū­sų pa­si­ti­kė­ji­mo.

Čia sly­pi di­džiau­sias in­for­ma­ci­nis pa­ra­dok­sas: tu­ri­me dau­giau ga­li­my­bių pa­tik­rin­ti in­for­ma­ci­ją nei bet ka­da anks­čiau, ta­čiau daž­nai la­biau pa­si­ti­ki­me tuo, kas ją at­siun­tė, ne­gu do­mi­mės, ar ji tei­sin­ga.

To­dėl ki­tą kar­tą, kai te­le­fo­ne pa­si­ro­dys ži­nu­tė su pra­šy­mu „per­siųsk vi­siems“, ver­ta pa­gal­vo­ti ne tik apie tai, ar ji tik­ra. O jei­gu žmo­gus, ku­riam ją siun­čiu, pa­ti­kės me­lu vien to­dėl, kad pa­si­ti­kė­jo ma­ni­mi?

Asmeninio albumo nuotr.

DI su­kur­ta iliust­ra­ci­ja

Asmeninio albumo nuotr.

Laikraštyje publikuota 2026-10-13
„Algoritmų spąstuose: Biržų krašto atsparumas dezinformacijai ir informaciniams burbulams“, suma 4000 Eur.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.