Kai atrodo, kad „visi taip galvoja“- ar Biržai gyvena informaciniuose burbuluose?

Ar tikrai „visi Biržai“ kalba vienodai?

So­cia­li­niai tink­lai šį jaus­mą ga­li dar la­biau su­stip­rin­ti. Jie ne tik pa­ro­do, ką kal­ba mū­sų drau­gai ar pa­žįs­ta­mi, bet ir al­go­rit­mų pa­gal­ba at­ren­ka tai, kas, ti­kė­ti­na, mus su­do­mins. Taip ne­pas­te­bi­mai ga­li su­si­for­muo­ti in­for­ma­ci­nis bur­bu­las, ku­ria­me vis daž­niau gir­di­me pa­na­šias nuo­mo­nes ir vis re­čiau – ki­to­kias.

„Vi­si Bir­žai apie tai kal­ba“, „žmo­nėms jau ga­na“, „nie­kas tam ne­pri­ta­ria“ – to­kios fra­zės so­cia­li­niuo­se tink­luo­se gims­ta leng­vai. Ta­čiau kas iš tie­sų yra tie „vi­si“? Ke­lio­li­ka ak­ty­viau­sių ko­men­ta­to­rių? Ke­li šim­tai reak­ci­jų su­lau­kęs įra­šas? Žmo­nės, ku­riuos su­tin­ka­me dar­be, tur­gu­je ar sa­vo drau­gų ra­te?

Pas­ta­rų­jų mė­ne­sių Bir­žų te­mos – se­no­jo tur­gaus atei­tis, Se­no­jo pa­što re­mon­tas, Bo­ri­so Dau­gu­vie­čio bius­tas, gat­vių ir vie­šų­jų erd­vių tvar­ky­mas – pa­ro­dė, kaip grei­tai fak­tas, nuo­mo­nė ir in­terp­re­ta­ci­ja vie­šo­jo­je erd­vė­je ga­li su­si­mai­šy­ti į vie­ną.

So­cia­li­nių tink­lų al­go­rit­mai dar pa­si­rū­pi­na, kad daž­niau ma­ty­tu­me tuos, ku­rie mąs­to, pik­ti­na­si ar džiau­gia­si pa­na­šiai kaip mes.

O kur dar nuo­mo­nės apie po­li­ti­nes par­ti­jas ir jų ša­li­nin­kų ku­ria­mas in­for­ma­ci­nes erd­ves, gy­ve­ni­miš­kas ak­tua­li­jas, įsta­ty­mus bei nu­ta­ri­mus, tu­rin­čius įta­kos ne tik bir­žie­čiams, bet ir vi­siems Lie­tu­vos gy­ven­to­jams?

Ar vie­šo­jo­je erd­vė­je, ži­niask­lai­do­je, te­le­vi­zi­jo­je ir so­cia­li­niuo­se tink­luo­se pa­kan­ka nuo­mo­nių pliu­ra­liz­mo, ku­rio svar­bą ne kar­tą yra pa­brė­žu­si pro­fe­so­rė, tei­si­nin­kė ir ži­niask­lai­dos eks­per­tė Liud­vi­ka Meš­kaus­kai­tė? Pa­sak jos, ak­ty­vus nuo­mo­nių pliu­ra­liz­mas ro­do vi­suo­me­nės at­spa­ru­mą pro­pa­gan­dai, klai­di­nan­čiai ar nea­py­kan­tą ska­ti­nan­čiai in­for­ma­ci­jai ir yra vie­nas de­mok­ra­ti­nės vi­suo­me­nės pa­grin­dų.

Savivaldybė: svarbiausia – pateikti faktus

Ar Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja su­si­du­ria su gy­ven­to­jų reak­ci­jo­mis į vie­šai skel­bia­mą in­for­ma­ci­ją? Ar ten­ka rea­guo­ti į bir­žie­čių pa­ste­bė­ji­mus, tei­ra­vo­mės Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo spe­cia­lis­tės Vai­dos Dže­več­kai­tės-Kle­pec­kie­nės.

„Gy­ven­to­jai į Sa­vi­val­dy­bę daž­niau­siai krei­pia­si su konk­re­čiais jiems rū­pi­mais klau­si­mais, no­rė­da­mi gau­ti pa­slau­gas, pa­si­tiks­lin­ti in­for­ma­ci­ją, pra­neš­ti apie pa­ste­bė­tą pro­ble­mą, gau­ti spe­cia­lis­tų nuo­mo­nę ar iš­sa­ky­ti sa­vo. Rea­guo­da­ma į vie­šo­jo­je erd­vė­je pa­skli­du­sią ne­tiks­lią ar klai­di­nan­čią in­for­ma­ci­ją, Sa­vi­val­dy­bė pir­miau­sia sie­kia pa­teik­ti fak­tus ir aiš­kiai in­for­muo­ti gy­ven­to­jus“, – sa­kė V. Dže­več­kai­tė-Kle­pec­kie­nė.

Ji pa­tiks­li­no, kad to­kiais at­ve­jais in­for­ma­ci­ja skel­bia­ma Sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nė­je, so­cia­li­nio tink­lo „Fa­ce­book“ pa­sky­ro­je ir vie­ti­nė­se ži­niask­lai­dos prie­mo­nė­se.

Spe­cia­lis­tė pa­brė­žė, kad Sa­vi­val­dy­bės tiks­las nė­ra įsi­trauk­ti į emo­ci­nes dis­ku­si­jas, o pa­teik­ti tiks­lią ir pa­tik­rin­tą in­for­ma­ci­ją.

Kuo daugiau tarpininkų – tuo daugiau interpretacijų

Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo spe­cia­lis­tė pa­ste­bi, kad Sa­vi­val­dy­bės pa­skelb­ta in­for­ma­ci­ja žmo­nės ak­ty­viai da­li­ja­si, ją ap­ta­ria, dis­ku­tuo­ja apie priim­tus spren­di­mus.

„Vis­gi da­lį gy­ven­to­jų in­for­ma­ci­ja pa­sie­kia jau ne iš pir­mi­nio šal­ti­nio. Kuo dau­giau in­for­ma­ci­jos per­da­vi­mo eta­pų, tuo di­des­nė ti­ki­my­bė, kad pir­mi­nė ži­nu­tė bus su­trum­pin­ta, pa­pil­dy­ta as­me­ni­niu ver­ti­ni­mu ar pra­ras da­lį svar­baus kon­teks­to. To­dėl vi­sa­da re­ko­men­duo­ja­me, esant ga­li­my­bei, tik­rin­ti pir­mi­nius šal­ti­nius“, – pa­ta­rė V. Dže­več­kai­tė-Kle­pec­kie­nė.

Ji taip pat at­krei­pė dė­me­sį, kad so­cia­li­nių tink­lų dis­ku­si­jo­se daž­niau­siai ma­to­me tuos žmo­nes, ku­rie yra ak­ty­viau­si ir la­biau­siai lin­kę vie­šai reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę.

Komentuoja ne visi, bet matomiausi – tie patys

„Tuo tar­pu ne­ma­ža da­lis gy­ven­to­jų sa­vo po­zi­ci­jos so­cia­li­niuo­se tink­luo­se ap­skri­tai neiš­sa­ko. To­dėl pa­gal ko­men­ta­rų ar įra­šų ak­ty­vu­mą ne­ga­li­ma spręs­ti apie vi­sos bend­ruo­me­nės nuo­mo­nę ar prio­ri­te­tus“, – pa­ste­bė­jo V. Dže­več­kai­tė-Kle­pec­kie­nė.

Spe­cia­lis­tė at­krei­pė dė­me­sį, kad so­cia­li­nių tink­lų al­go­rit­mai ga­li pri­si­dė­ti prie tam tik­ros in­for­ma­ci­nės ap­lin­kos for­ma­vi­mo­si – žmo­gui daž­niau ro­dy­ti tu­ri­nį, ku­riuo jis jau do­mė­jo­si ar į ku­rį anks­čiau rea­ga­vo.

Dėl to žmo­gus ga­li vis daž­niau ma­ty­ti jam ar­ti­mas po­zi­ci­jas, o ki­to­kios nuo­mo­nės ir po­žiū­riai jo in­for­ma­ci­nė­je erd­vė­je at­si­ran­da re­čiau.

„Skir­tin­gos nuo­mo­nės yra svei­kin­ti­nas da­ly­kas – svar­bu, kaip jos iš­reiš­kia­mos ir ar dis­ku­si­jo­je iš­lie­ka pa­gar­ba ki­tam žmo­gui ir jo po­zi­ci­jai. Sa­vi­val­dy­bės so­cia­li­nių tink­lų pa­sky­ro­se skir­tin­gų nuo­mo­nių dis­ku­si­jų pa­si­tai­ko, ta­čiau į as­me­niš­ku­mus jos pe­rei­na pa­ly­gin­ti re­tai“, – „Bir­žie­čių žo­džiui“ sa­kė V. Dže­več­kai­tė-Kle­pec­kie­nė.

Filtro burbulas – kai nematome to, ko nematome

Ter­mi­ną „filt­ro bur­bu­las“ iš­po­pu­lia­ri­nęs ame­ri­kie­tis Eli Pa­ri­se­ris dar 2011 me­tais TED kon­fe­ren­ci­jo­je jo es­mę nu­sa­kė ypač trum­pai: „Jūs net ne­ži­no­te, ko ne­ma­to­te.“

E. Pa­ri­se­ris at­krei­pė dė­me­sį į es­mi­nį skir­tu­mą tarp se­no­sios ir nau­jo­sios in­for­ma­ci­nės ap­lin­kos. Laik­raš­čio skai­ty­to­jas ma­to tai, ką re­dak­ci­ja at­rin­ko į nu­me­rį, ir ži­no, kad tai – re­dak­ci­nis pa­si­rin­ki­mas. So­cia­li­nia­me tink­le at­ran­ka taip pat vyks­ta, ta­čiau žmo­gui ji daug ma­žiau pa­ste­bi­ma.

Prog­ra­ma, ver­tin­da­ma anks­tes­nius pa­spau­di­mus, reak­ci­jas ir var­to­to­jo el­ge­sį, spren­džia, ko­kį tu­ri­nį jam pa­ro­dy­ti pir­miau­sia.

Kai bendraminčiai vieni kitus tik dar labiau įtikina

Har­var­do tei­sės mo­kyk­los pro­fe­so­rius Cas­sas Suns­tei­nas il­gus me­tus ty­ri­nė­ja va­di­na­muo­sius ai­do kam­ba­rius ir gru­pių po­lia­ri­za­ci­ją. Jo pa­ste­bė­ji­mas nė­ra itin guo­džian­tis – bend­ra­min­čių dis­ku­si­ja ne­bū­ti­nai da­ro žmo­nes iš­min­tin­ges­nius ar nuo­sai­kes­nius.

„Jei­gu klau­sai­si į sa­ve pa­na­šių žmo­nių, tik­riau­siai tap­si ra­di­ka­les­nis ir la­biau įsi­ti­ki­nęs sa­vo tei­su­mu“, – aiš­kin­da­mas gru­pių po­lia­ri­za­ci­jos reiš­ki­nį yra sa­kęs C. Suns­tei­nas.

Pro­fe­so­rius at­krei­pia dė­me­sį ir į ki­tą ap­lin­ky­bę – žmo­nės na­tū­ra­liai lin­kę skai­ty­ti tai, kas pa­tvir­ti­na jau tu­ri­mas nuo­sta­tas. To­dėl vi­siš­ka in­for­ma­ci­jos pa­si­rin­ki­mo lais­vė pa­ti sa­vai­me neuž­tik­ri­na pla­tes­nio aki­ra­čio. Prie­šin­gai – žmo­gus ga­li su­si­kur­ti sa­vo­tiš­ką as­me­ni­nį dien­raš­tį, ku­ria­me be­veik vi­sos nau­jie­nos de­ra prie jo pa­žiū­rų.

Bir­žuo­se tam ne­rei­kia jo­kio di­džio­jo geo­po­li­ti­nio klau­si­mo. Už­ten­ka nuo­lat sek­ti vie­ną po­li­ti­nę gru­pę, vie­ną vie­tos in­for­ma­ci­jos ka­na­lą ar ke­lis tuos pa­čius įra­šus nuo­lat ko­men­tuo­jan­čius žmo­nes. Po ku­rio lai­ko jų ke­lia­mos te­mos ir ver­ti­ni­mai ga­li pra­dė­ti at­ro­dy­ti kaip vi­so ra­jo­no dar­bot­var­kė.

Kodėl taip patogu likti „savo burbule“?

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­lo­so­fi­jos fa­kul­te­to Psi­cho­lo­gi­jos ins­ti­tu­to asis­ten­tė, me­di­ci­nos psi­cho­lo­gė dr. Vi­ta Mi­ku­li­čiū­tė aiš­ki­na, kad nuo­mo­nių įvai­ro­vės ne­bu­vi­mas so­cia­li­nių tink­lų bur­bu­le ga­li stip­riai pa­veik­ti in­di­vi­do pa­sau­lio su­vo­ki­mą.

Žmo­gui ga­li su­si­da­ry­ti įspū­dis, kad jo nuo­mo­nė vi­suo­me­nė­je yra do­mi­nuo­jan­ti, o ki­to­kios pa­žiū­ros – kraš­tu­ti­nės. To­kia nuo­mo­nių po­lia­ri­za­ci­ja vi­suo­me­nei ga­li tap­ti pa­vo­jin­ga.

Ta­čiau ko­dėl žmo­nės ren­ka­si lik­ti sa­vo nuo­mo­nių bur­bu­le? Pa­sak dr. V. Mi­ku­li­čiū­tės, žmo­nės ne­mėgs­ta in­for­ma­ci­jos, ku­ri prieš­ta­rau­ja jų įsi­ti­ki­ni­mams, nes tuo­met ten­ka keis­ti jau su­si­for­ma­vu­sias mąs­ty­mo struk­tū­ras. O toks pro­ce­sas nė­ra nei leng­vas, nei ma­lo­nus.

Dėl šios prie­žas­ties žmo­nės ne­re­tai lin­kę at­mes­ti in­for­ma­ci­ją jos net iš­sa­miau neaps­vars­tę, jei­gu ši prieš­ta­rau­ja jų tu­ri­mai nuo­mo­nei.

Biblioteka jau seniai ragina – išlįskime iš burbulo

Apie in­for­ma­ci­nius bur­bu­lus Bir­žuo­se kal­ba­ma ne pir­mus me­tus. Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Jur­gio Bie­li­nio vie­šo­ji bib­lio­te­ka per Me­di­jų ir in­for­ma­ci­nio raš­tin­gu­mo sa­vai­tę yra ren­gu­si pro­tmū­šį itin tie­siu pa­va­di­ni­mu – „IN­FO­BUR­BU­LAS. Iš­lįsk iš In­fo­Bur­bu­lo“, taip pat mo­ky­mus apie in­for­ma­ci­jos paieš­ką, jos ver­ti­ni­mą, pro­pa­gan­dą ir de­zin­for­ma­ci­ją.

Bib­lio­te­ka, pri­sta­ty­da­ma me­di­jų ir in­for­ma­ci­nio raš­tin­gu­mo kon­sul­ta­ci­jas, sa­vo dar­buo­to­jo vaid­me­nį api­bū­di­no vaiz­džiai: „Bib­lio­te­ki­nin­kas – kaip sau­gus uos­tas šia­me in­for­ma­ci­jos van­de­ny­ne.“

Šis pa­ly­gi­ni­mas Bir­žuo­se tu­ri ir sa­vo­tiš­kos is­to­ri­nės iro­ni­jos. Jur­gio Bie­li­nio lai­kais rei­kė­jo ri­zi­kuo­ti, kad žmo­gų pa­siek­tų drau­džia­ma kny­ga ar laik­raš­tis. Da­bar in­for­ma­ci­ja žmo­gų pa­sie­kia be­veik be pa­stan­gų – pro­ble­ma ta­po su­pras­ti, ką iš jos ver­ta skai­ty­ti ir kuo pa­si­ti­kė­ti.

Per dis­ku­si­jų fes­ti­va­lį „Bū­tent!“ Pa­ne­vė­žio ap­skri­ties Gab­rie­lės Pet­ke­vi­čai­tės-Bi­tės vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė Gre­ta Kė­ve­lai­tie­nė pa­siū­lė tris ele­men­ta­rius in­for­ma­ci­jos tik­ri­ni­mo klau­si­mus: kas pa­skel­bė, ką no­rė­jo pa­sa­ky­ti ir kur pa­skel­bė?

Dar viena informacinių burbulų problema – skaičiai

Pen­kias­de­šimt ko­men­ta­rų – dar ne pen­kias­de­šimt tūks­tan­čių nuo­mo­nių Pen­kias­de­šimt ko­men­ta­rų ga­li at­ro­dy­ti la­bai daug, kol ne­pri­si­me­na­me, kiek žmo­nių gy­ve­na ra­jo­ne. Be to, ko­men­tuo­jan­tie­ji nė­ra at­si­tik­ti­nai at­rink­ti gy­ven­to­jai. Daž­niau pa­si­sa­ko tie, ku­riems te­ma su­ke­lia stip­rią emo­ci­ją ar­ba ku­rie ap­skri­tai yra įpra­tę vie­šai reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę.

Ty­lūs skai­ty­to­jai ko­men­ta­rų skil­ty­je neeg­zis­tuo­ja. Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad jie ne­tu­ri sa­vo nuo­mo­nės. To­dėl so­cia­li­nių tink­lų ko­men­ta­rų skil­ties ne­ga­li­ma lai­ky­ti vi­suo­me­nės ap­klau­sa – jo­kios ap­klau­sos juk ne­bu­vo.

Tie patys Biržai – skirtinguose ekranuose

Svar­būs ir kar­tų skir­tu­mai. Vy­res­nis žmo­gus ga­li kas sa­vai­tę per­skai­ty­ti ra­jo­no laik­raš­tį, bet so­cia­li­niuo­se tink­luo­se ne­pa­ra­šy­ti nė vie­no ko­men­ta­ro. Jo anū­kas vie­tos laik­raš­čio ga­li nė kar­to neat­si­vers­ti, ta­čiau per vie­ną va­ka­rą „Tik­Tok“ ar „You­Tu­be“ pa­ma­ty­ti de­šimt vaiz­do įra­šų apie Lie­tu­vą, pa­sau­lį ir… Bir­žus.

Abu ki­tą ry­tą gy­vens tuo­se pa­čiuo­se Bir­žuo­se, eis to­mis pa­čio­mis gat­vė­mis ir gal­būt kal­bės apie tuos pa­čius įvy­kius, ta­čiau jų va­ka­rykš­tė in­for­ma­ci­nė die­na bus be­veik ne­su­si­kir­tu­si.

Tech­no­lo­gi­jų ty­rė­ja Zey­nep Tu­fek­ci PBS „Front­li­ne“ yra iš­kė­lu­si la­bai pa­pras­tą, ta­čiau taik­lų klau­si­mą: jei­gu so­cia­li­nia­me tink­le į jū­sų įra­šą nie­kas ne­rea­ga­vo, ar tai reiš­kia, kad žmo­nės ne­tu­ri ką pa­sa­ky­ti, ar tie­siog al­go­rit­mas jiems to įra­šo ne­pa­ro­dė?

Kai garsiausia nuomonė nebūtinai yra daugumos

In­for­ma­ci­nis bur­bu­las pa­ts sa­vai­me ne­reiš­kia, kad žmo­gaus nuo­mo­nė yra klai­din­ga. Prob­le­ma pra­si­de­da tuo­met, kai ne­be­su­si­du­ria­me su ki­to­kiais ar­gu­men­tais ir sa­vo ap­lin­ką pra­de­da­me lai­ky­ti vi­sos vi­suo­me­nės at­spin­džiu.

Bir­žuo­se, kaip ir bet kur ki­tur, gar­siau­siai kal­ban­tis žmo­gus ne­bū­ti­nai kal­ba dau­gu­mos var­du, o gau­siai ko­men­tuo­ja­mas įra­šas ne­bū­ti­nai pa­ro­do vi­so ra­jo­no nuo­tai­kas.

To­dėl svar­biau­sias vais­tas nuo in­for­ma­ci­nio bur­bu­lo nė­ra at­si­sa­ky­ti so­cia­li­nių tink­lų. Kur kas svar­biau są­mo­nin­gai ieš­ko­ti pir­mi­nių šal­ti­nių, skai­ty­ti skir­tin­gas nuo­mo­nes, at­skir­ti fak­tą nuo in­terp­re­ta­ci­jos ir kar­tais spe­cia­liai per­skai­ty­ti tai, su kuo iš pra­džių ne­si­no­ri su­tik­ti.

Nes tik­ra­sis nuo­mo­nių įvai­ru­mas pra­si­de­da ne ta­da, kai vi­si su­ta­ria, o ta­da, kai skir­tin­gai gal­vo­jan­tys žmo­nės vis dar su­ge­ba vie­ni ki­tus iš­girs­ti.

DI su­kur­tas vaiz­das

"Eltos" nuotr.

Bir­žų r. sa­vi­val­dy­bės nuo­tr.

Publikuota laikraštyje 2026-09-29 „Algoritmų spąstuose: Biržų krašto atsparumas dezinformacijai ir informaciniams burbulams“, suma 4000 Eur.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.