Seimo nariai sugrįžo prie darbų parlamente – prasidėjo rudens sesija. Šią Seimo sesiją bus sprendžiama daug klausimų, vienas jų – ir labai svarbus pokytis: laisvanoriško sutikimo seksualiniams santykiams įvedimas.
Šis tekstas – apie sutikimą ir realias jo nebuvimo pasekmes žmonių, išgyvenusių seksualinį smurtą, gyvenimams. Skirkite kelias savo gyvenimo minutes Emilijos istorijai ir suprasite, kodėl sutikimo principas toks svarbus.
Įsivaizduokite – kaimo turizmo sodyba šalia ežero kranto. Rami, jauki vieta. Joje prie pat ežero kranto auga maždaug 30-40 metų brandus beržas, kelios obelys, kurios mena ankstesnius šios vietos savininkus. Visa kita – euro remontas su keliais nelabai natūraliai atrodančiais kaimiškais akcentais.
Į sodybą kartu su maždaug 10 draugų kompanija atvažiuoja Emilija. Ji šiuo metu neturi partnerio ar partnerės, todėl kambaryje apsigyvena su Akvile, sena paauglystės drauge. Į sodybą atvažiuoja ir Martynas, buvęs Emilijos vaikinas. Jie išsiskyrė prieš metus, žaizdos, atrodo, daugmaž užgijusios.
Naktį sodyboje vyksta vakarėlis. Emilija gerai leidžia laiką, bet jaučia, kad laikas pailsėti – jei dar bent vienas kokteilis, rytoj ji nepakels galvos. Ji nueina į savo kambarį ir vos pasiekusi lovą smigte sminga į miegą.
Paryčiais ji pabunda ir pro grindis siekiantį langą ji mato siūbuojant beržą. Per akimirkos dalį ji supranta, kad siūbuoja ne beržas, o jos kūnas. Ant jos viršaus, į ją įsiskverbęs Martynas.
Emiliją ištinka šokas, jos kūnas tarsi „išsijungia“, ji jaučia, kad sako „ne“, tačiau supranta, kad jos žodžiai yra begarsiai, jos lūpos nieko neištaria. Ji tarsi į krantą išmesta žiopčiojanti žuvis, negalinti išleisti nė garso.
Martynas „baigia į ją“, išeidamas lyg užtvirtindamas kad tai, kad kas tik įvyko, yra teisinga, pasako „Žinojau, kad manęs pasiilgai“.
Emilijos kūną po truputį apleidžia sąstingis, ji pradeda drebėti, apsivemia. Ji supranta, kad kažkuriuo metu kambaryje pasirodys Akvilė, tad skubiai pradeda valyti vėmalus, atidaro langą. Kas nutiko tą naktį ji pirmą kartą papasakoja savo psichoterapeutei. Tai įvyksta maždaug po dviejų metų. Jai buvo gėda – kad būtent jai taip nutiko, kad prievartaujama ji nepasakė nė žodžio, nepasipriešino, kad buvo TOKIA girta.
Tačiau tai, kas nutiko Emilijai, nėra tik „Emilijos fenomenas“. Psichologai sako, kad patirdami pavojų žmonės reaguoja trimis būdais: bėga, kovoja arba sustinga. Tai yra automatinės mūsų nervų sistemos reakcijos, mes jų negalime pasirinkti.
Kai sustingstame, mūsų kūnas „užšąla“, kad liktų nepastebėtas; nervų sistema tarsi „stabdo“ judėjimą; gali atsirasti atsiribojimo arba disociacijos jausmas.
Būtent tai ir nutiko Emilijai. Štai kodėl šiaip jau gyvenime gana aktyvi moteris prievartaujama negebėjo išleisti nė garso. Tyrimai rodo, kad būtent tai nutinka dviem iš trijų seksualinį smurtą išgyvenusių žmonių.
Jos istorija neatsidūrė ir greičiausiai jau niekada neatsidurs policijos suvestinėse. Tose suvestinėse nėra ir daugelio kitų žmonių istorijų. Jei žiūrime į Baudžiamojo kodekso straipsnius 149, 150, kurie baudžia už seksualinį smurtą, matome, kad registruoti nusikaltimai 2024 ar 2025 metais nesiekia šimto. Pusė šių nusikaltimų – prieš nepilnamečius.
O dabar sustokite akimirkai ir įsiklausykite – ES pagrindinių teisių agentūros atlikta apklausa rodo, kad seksualinį smurtą Lietuvoje yra patyrusi viena iš dešimties. Išžaginimą – septyni procentai arba maždaug 100 000 Lietuvoje gyvenančių moterų.
Praraja tarp realybės ir oficialiosios statistikos – didžiulė praraja. Ji nemažės, jei iš esmės nepakeisime savo požiūrio į seksualinį smurtą ir jo apibrėžimo.
Šiuo metu Lietuvoje galioja vadinamasis prievartos modelis, kuris reikalauja, kad prievartaujamas žmogus aktyviai ir aiškiai priešintųsi, parodytų, kad ji ar jis nesutinka turėti lytinių santykių. Kitaip tariant, ne Martynas turi paklausti Emilijos, ar ji tikrai jo pasiilgo, kaip Martynui pasirodė arba norėjo pasirodyti. Tačiau Emilija turi nesustingti ir pradėti šaukti, galbūt panaudoti fizinę jėgą ir taip parodyti Martynui, kad ji jo tikrai nepasiilgo.
Paprastai tariant, jei Emilija būtų nuėjusi į policiją ir būtų papasakojusi, kas tą naktį nutiko, jos greičiausiai būtų paklausę, „o kaip Martynas turėjo suprasti, kad tu jo nenori, tu juk nesipriešinai“.
Tačiau toks, prievartos modelis, yra pasenęs, jis neatspindi ne tai, ką mokslas sako apie žmogaus elgesį pavojaus metu, bet ir pasenęs Europos Sąjungos teisinio reguliavimo kontekste. Aštuoniolika ES valstybių savo seksualinio smurto įstatymus jau pakeitė į tokius, kurie seksualinį smurtą apibrėžia per sutikimo nebuvimą.
Koks turi būti sutikimas? Duodamas laisva valia; aiškus ir nedviprasmiškas; gali būti atšauktas bet kuriuo metu; turi būti duodamas asmens, galinčio priimti sprendimą.
Ne, tam nereikia raštiško susitarimo. Pakanka atsiklausti arba interpretuoti iš aiškiai išreikštos kūno kalbos, kai žmogus inicijuoja, nedvejoja, nestingsta.
Ar seksualinį smurtą apibrėžus per susitikimo nebuvimą ir Lietuvoje, tai reikš, kad Martynas bus automatiškai kaltas, nes taip pasakė Emilija? Daugeliui, net ir politikams, mažiau susidūrusiems su seksualinio smurto realybe, kyla šis klausimas.
Atsakymas vienareikšmis – NE. Emilija, kaip ir bet kurio kito nusikaltimo atveju turės pateikti savo įvykių versiją ir ją įtikinamai pagrįsti. Tačiau keisis jos įrodinėjimo objektas – iš jos nebebus reikalaujama įrodyti, kad ji priešinosi ir kad tai darė tokiu būdu, kad Martynas tikrai turėjo suprasti, jog ji nenori seksualinių santykių. Ji turės įrodyti, kad Martynas negavo jos sutikimo – nei žodinio, nei išreikšto kūno kalba.
Martynas turės suprasti, kad prieš pradėdamas skverbtis, turi gauti to žmogaus sutikimą. Sutikimas nėra duodamas, kai žmogus miega ar yra girtas. Sutikimas nėra, kai žmogus guli sustingęs ir disocijavęs. Kad lengviausia įsitikinti, ar sekso nori abu dalyvaujantys žmonės, paklausiant.
Seimo nariai ir mes, visa visuomenė, negalime pakeisti to, kas nutiko Emilijai. Tačiau galime nuspręsti, kokią žinią valstybė siunčia tūkstančiams kitų žmonių. Ar jų patirtis bus pripažinta, ar ir toliau bus klausiama, kodėl jie nešaukė ir nesipriešino? Ar smurtautojai sulauks atsakomybės, ar ir toliau nebaudžiami galės prievartauti mūsų artimuosius, draugus ar kaimynus?
Jei patyrėte seksualinį smurtą, trauma neturi galiojimo laiko. Prabilkite, kreipkitės į centrą „Prabilk“. Nemokama, konfidenciali pagalba darbo dienomis nuo 13:00 iki 17:00 val. teikiama telefonu +370 661 69 990 arba pokalbiais internetu (angl. chat) www.prabilk.lt
Komentaras parengtas įgyvendinant projektą „Ne tik kalbėti – keisti: švietimu ir bendruomenės balsu prieš smurtą“. Projektą finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau komentare išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos (EK) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EK negali būti laikoma už ją atsakinga.
Užs. 18095