Daržininkė pasakojo, jog buvo apgraužti ir netoliese augę agurkai. Ant jų buvo gerai matomų nemažų dantų žymių. Tiek tarp agurkų, tiek tarp morkų žemėje matyti išraustų urvų, į kuriuos gali vos ne ranką įkišti.
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
– Papasakojau savo bėdą feisbuke, bet nieko doro nesužinojau. Keli žmonės tvirtino, jog pas mane pelėnai įsiveisė. Vienas parašė, jog mano darže apsigyveno kurmis vegetaras, – pasakojo moteris.
Teko imtis priemonių. Kol dar nenukastos visos morkos, pastatėme prie urvų darže kurmiams gaudyti skirtus spąstus. Ir sugavome daržovių graužiką! Gyvūną kurmio dydžio, bet ne kurmį – su ilga uodega. Išsiaiškinome, jog tai juodoji žiurkė.
Pasirodo, be gerai žinomų pilkųjų žiurkių, aptinkamos retesnės jų giminaitės – juodosios žiurkės. Jos mažesnės už pilkąsias. Juodosios nesutaria su pilkosiomis, todėl apsigyvena laukuose – urvuose. Juodosios žiurkės yra visaėdės. Gali misti sėklomis, daržovėmis, vaisiais, nariuotakojais… Tad juodosios žiurkės dažniau renkasi augalinį maistą. Tuo tarpu pilkosios žiurkės labiau mėgsta gyvūninį maistą. Juodosios žiurkės linkusios dalintis maistu. Nors moka ir pakovoti. Ne dėl maisto, o dėl valdžios. Juodosios žiurkės per žiemą laukuose negyvena. Paskui derlių keliauja iš urvų ir ieško prieglobsčio pastatuose.
Žiurkės yra pavojingi kenkėjai. Jas būtina naikinti. Jos platina ligas. Gadina maisto atsargas. Graužia laidus bei konstrukcijas. Tad sugavę juodąją žiurkę nenusikaltome. Susipažinome su retoku gyvūnu. Ir sužinojome, jog kurmiai dar netapo vegetarais.
F. Grunskio nuotr.
F. Grunskio nuotr.