Lietuvos rinktinei Kroatijoje atstovavo biržiečiai Artūras Didzinskas ir Ingrida Kubilienė, taip pat Paulius Varnas ir Svajūnas Aleksiejus iš Rokiškio bei kauniečiai Audrius Naudžiūnas ir Marius Mitalas.
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Burtai lėmė, kad lietuviai pateko į C grupę, kur išmėgino jėgas su Vokietijos, Švedijos, Vengrijos komandomis bei likusio pasaulio rinktine.
Grupės varžybose lietuviai visuose mačuose laimėjo bent po vieną geimą, tačiau pergalę pavyko iškovoti tik prieš Vengriją – varžovai nugalėti 3:0. Vokietijos, Švedijos ir likusio pasaulio rinktinėms Lietuvos komanda pralaimėjo vienodu rezultatu 1:2.
Vis dėlto šio rezultato pakako, kad Lietuvos rinktinė grupėje užimtų trečiąją vietą, patektų į atkrintamąsias varžybas ir atsidurtų tarp 12 stipriausių pasaulio komandų.
Pirmajame atkrintamųjų varžybų etape lietuviai po atkaklios kovos 1:2 nusileido Prancūzijos rinktinei ir galutinėje įskaitoje užėmė devintąją vietą.
Pirmąjį geimą Lietuvos komanda pralaimėjo 16:27, tačiau antrajame jau buvo stipresni Lietuvos kornholo žaidėjai – 25:18. Lemiamame geime 24:2 triumfavo Prancūzijos atstovai, kurie vėliau vos nenugalėjo vienais čempionato favoritų laikytų amerikiečių.
„Pasirodymą vertinčiau tikrai teigiamai, nes užimta 9 vieta rodo, kad galime konkuruoti su stipriomis komandomis. Turėjome atkaklių kovų, buvo rungtynių, kuriose viską nulėmė keli metimai ar vienas geresnis sprendimas. Prieš bronzos medalį laimėjusią Vokietiją sužaidėme 1:2, nors ilgą laiką laikėmės ir net turėjome galimybių laimėti 3:0“, – pasakojo Lietuvos rinktinės kapitonas P. Varnas.
Jo teigimu, atkrintamosiose varžybose prieš vieną stipriausių rinktinių – Prancūziją – Lietuva taip pat turėjo savo galimybių. Tik įspūdingos prancūzų žaidėjų atkarpos ir rizikingi jų sprendimai leido varžovams išsikapstyti iš lietuvių spaudimo ir patekti į ketvirtfinalį.
„Iki aukštesnės vietos galbūt pritrūko šiek tiek daugiau stabilumo svarbiausiais momentais ir patirties uždarant lygius mačus. Tokio lygio čempionate net maža klaida gali kainuoti labai daug“, – pripažino P. Varnas.
Pasaulio kornholo čempionatas Kroatijoje išsiskyrė ne tik aukštu sportiniu lygiu, bet ir ypatinga atmosfera. Turnyre dalyvavo daugiau nei 240 žaidėjų, o gausus stiprių rinktinių būrys Lietuvos atstovams suteikė dar daugiau motyvacijos ir pasididžiavimo atstovaujant savo šaliai.
Žaidimo sąlygos taip pat pareikalavo nemažai prisitaikymo. Visomis turnyro dienomis lauke laikėsi apie 35 laipsnių karštis, o dėl didelio žaidėjų ir žiūrovų skaičiaus salėje tvyrojo drėgmė.
„Pačio žaidimo sąlygos nebuvo pačios lengviausios. Lentos buvo gana lėtos, nes lauke visas dienas buvo 35 laipsniai karščio, o nuo tokio kiekio žaidėjų ir žmonių salėje tvyrojo drėgmė. Todėl teko prisitaikyti prie kitokio žaidimo tempo ir daugiau dėmesio skirti taktikai bei metimų pasirinkimui. Labiausiai įsiminė pats komandinis jausmas ir tai, kad net žaisdami prieš labai stiprias rinktines matėme, jog galime kovoti lygiai“, – kalbėjo P. Varnas.
Pasaulio čempionate Lietuvos rinktinė žaidė antrus metus iš eilės. Kornholo populiarėjimas ir augimas visame pasaulyje lemia ir vis aukštesnį sportinį lygį.
„Lygis tikrai kyla. Vis daugiau rinktinių turi po kelis labai stiprius ir universalius žaidėjus, kurie moka ne tik stabiliai mesti į skylę, bet ir gerai žaisti taktiškai. Dabar vien gero metimo nebeužtenka – labai daug lemia sprendimai, psichologija, gebėjimas prisitaikyti prie lentų ir prie varžovo žaidimo. Matosi, kad kornholas Europoje ir pasaulyje sparčiai profesionalėja“, – pastebėjo Lietuvos rinktinės kapitonas.
P. Varno nuomone, svarbiausia Kroatijoje išmokta pamoka – tokiame lygyje itin svarbus ne tik individualus meistriškumas, bet ir visa komandos sudėtis, tarpusavio pasitikėjimas bei gebėjimas išlaikyti stabilų žaidimą viso čempionato metu.
„Ruošiantis kitam sezonui reikėtų dar daugiau dėmesio skirti situaciniam ir taktiniam žaidimui, žaidimui spaudimo sąlygomis ir kuo dažniau varžytis su stipriais tarptautiniais varžovais. 9 vieta pasaulio čempionate yra geras pagrindas, bet kartu parodė ir tai, kur dar turime rezervų. Norisi kitais metais grįžti dar stipresniems ir kovoti dėl aukštesnių pozicijų“, – pabrėžė P. Varnas.
Įprastai Lietuvos-Latvijos kornholo lygoje rungtyniaujama vienas prieš vieną, o pasaulio čempionate varžomasi poromis. P. Varnas neslepia, kad tokiu atveju vien individualaus pasirengimo ir patirties nepakanka.
Lietuvos rinktinę sudarė po du rokiškėnus, kauniečius ir biržiečius, tačiau prieš turnyrą lietuvių poros buvo šiek tiek sumaišytos.
„Nors žaidimas tas pats, bet dinamika ir psichologija žaidžiant dvejetais kita. Žaidi tik vienoje pusėje, kartais turi specialias užduotis – stabdyti komandos lyderį arba rinkti taškus prieš palankų varžovą. Tikimės, kad kitais metais vėl bus konkurencingos nacionalinės arba Baltijos lygos varžybos. Kiek žinau, dalis žaidėjų dabar ilsisi ir laukia sezono pradžios, o kiti jau šiandien renkasi į treniruotes“, – sakė P. Varnas.
Pasaulio kornholo čempione tapo Slovėnija, finale 2:1 nugalėjusi JAV rinktinę. Rungtynėse dėl bronzos Vokietija 2:1 įveikė Kanadą.