Tušas ir akvarelė
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Nuo birželio 20 dienos Biržų mieste, Rotušės gatvėje esančioje kūrybinėje erdvėje pristatoma jau trečioji, specialiai šiai vietai pritaikyta parodos versija. Pirmą kartą „Zero Waste“ buvo eksponuojama Kauno galerijoje „Meno parkas“, vėliau – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.
Biržuose lankytojai gali pamatyti tušo ir akvarelės piešinių iš serijų „(Ne)palankūs vėjai“, „(Ne)privalomas peizažas“ bei skulptūrų iš serijos „Kūno tęsiniai“.
Tvarumas prasideda nuo kasdienybės
Greta Grendaitė ir Tomas Vosylius – menininkų pora iš Kauno. Tomas yra skulptorius, savo profesines žinias pritaikantis ir restauruojant senuosius miestų skulptūrinius objektus, ir kuriant naujus kūrinius. Greta daugiausia piešia tušu, akvarele ir grafitu, kuria grafiką, fotografuoja, leidžia autorines knygas, o po studijų Japonijoje sugrįžta ir prie savitos kaligrafijos.
Menininkų kūryba neatsiejama nuo jų pačių kasdienybės. Šeima stengiasi rinktis ekologiškesnius produktus, mažiau teršiančias skalbimo priemones, dalį maisto užsiauginti patys, domisi gamtine žemdirbyste ir aplinkai palankesnėmis statybinėmis medžiagomis.
Tačiau menininkė neslepia, kad gyventi visiškai tvariai šiuolaikinėje visuomenėje beveik neįmanoma.
„Patys smulkmenose visur, kur tik įmanoma, stengiamės daryti pokyčius tvarumo pusėn, tačiau nesame visiški atsiskyrėliai ir, būdami įsibėgėjusio visuomenės srauto dalimi, daug kur ekologiniu požiūriu jaučiamės beviltiškai“, – sako Greta Grendaitė.
Nuo mažų smulkmenų
Net ir pasirinkus ekologišką maistą lieka neišspręsta pakuočių problema. Auginant daržoves tenka važiuoti į sodybą, naudoti techniką ir degalus. Ekologiškos skalbimo priemonės ne visada išbalina drabužius taip, kaip prie to yra įpratusi visuomenė.
Pasak menininkės, tokios, atrodytų, nedidelės smulkmenos kelia kur kas platesnius klausimus. Ar tikrai balti mokyklinės uniformos marškinėliai privalo būti idealiai balti? Galbūt reikėtų keisti ne skalbiklį, o pačią uniformų sampratą ir rinktis tvaresnes audinių spalvas?
„Kuo giliau į mišką, tuo daugiau šiukšlių“, – žinomą posakį šiandienos aplinkybėms pritaiko parodos autorė.
Taršos pėdsakai virsta monumentais
Parodos autoriai nesiekia lankytojų moralizuoti ar mokyti, kaip jie turėtų gyventi. Kūriniais norima atkreipti dėmesį į ekologinių problemų daugiasluoksniškumą ir parodyti, kad visiškai atsiriboti nuo vartojimo sistemos nėra paprasta.
Gamtoje randami plastikiniai daiktai, pakuotės ar kitos atliekos menininkų vaizduotėje tampa savotiškais šiuolaikinės visuomenės monumentais. Iš pirmo žvilgsnio jie gali atrodyti net estetiški, tačiau įsižiūrėjus paaiškėja, kokią grėsmę slepia.
„Visų mūsų paliekami pėdsakai gamtoje jos pačios absorbuojami ir savotiškai tvarkomi, o vaizduotėje virsta kartais net vizualiai patraukliais monumentais. Tik pasigilinus tampa aišku, kokią tiksinčią bombą esame palikę patys sau ir augančiai kartai“, – teigia Greta Grendaitė.
Menininkai savo kūryboje jungia ekologines, socialines ir politines temas. Jų darbuose atsiranda perteklinio vartojimo pasekmės, klimato kaitos grėsmės, karo paliekama tarša ir žmogaus bejėgiškumo jausmas. Tačiau net ir kalbėdami apie rimtus dalykus autoriai stengiasi neprarasti humoro bei autoironijos.
Paskutinis balionėlis
Viename iš serijos „(Ne)palankūs vėjai“ piešinių vaizduojamas subliuškęs peliuko Mikio formos balionėlis. Kūrinys pavadintas „Vieta tavo raudonajam mygtukui“.
Pasak autorės, balionėlis tampa ne tik ekologinės taršos, bet ir žmonijos savinaikos simboliu – nuo ore, vandenyje ir žemėje esančio mikroplastiko iki karo dūmų, keliaujančių virš valstybių sienų.
„Tas mygtukas jau seniai paspaustas, o mes visi esame lėtiniame savinaikos procese. Belieka bandyti bent kiek sulėtinti taršą, nes visiškai ją sustabdyti jau nebeatrodo įmanoma“, – sako menininkė.
Rankomis nupieštas balionėlis, įrėmintas mediniame rėme ir apsaugotas stiklu, parodoje tampa tarsi istoriniu eksponatu – priminimu apie laiką, kai vienkartiniai plastikiniai žaislai ir šventinės dekoracijos buvo naudojami nesusimąstant apie jų poveikį gamtai.
Žaislas ar pasivaikščiojimas?
Autoriai kelia klausimą, ar vaikui iš tiesų reikia dar vieno sintetinio žaislo, balionėlio ar atrakciono. Gal vertingesnis būtų atidus pasivaikščiojimas miške, bendras gamtos tyrinėjimas ar kartu pakelta ir į šiukšlių dėžę išmesta atlieka?
Pasak parodos autorių, tokios patirtys ne tik ugdo atsakomybę, bet ir stiprina tėvų bei vaikų ryšį, lavina kūrybiškumą ir moko nebijoti sudėtingų temų.
Menas, Gretos Grendaitės ir Tomo Vosyliaus požiūriu, gali tapti vienu iš būdų auginti mąstančius, drąsius ir kūrybiškai veikti gebančius žmones.


