GEDULO IR VILTIES DIENA – SU PRISIMINIMAIS IR DAINOMIS

*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!

Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.

Ren­gi­nio ve­dė­ja pri­mi­nė, jog nuo 1940 iki 1953 me­tų iš Bir­žų ra­jo­no bu­vo iš­trem­ta 4 tūks­tan­čiai žmo­nių. Tuo me­tu Bir­žų mies­te gy­ve­no apie 5 tūks­tan­čius gy­ven­to­jų. – Iš es­mės bu­vo iš­trem­ti vi­si Bir­žai. Bu­vo tre­mia­mi pa­tys ge­riau­si žmo­nės – mo­ky­to­jai, ku­n...

Ren­gi­nio ve­dė­ja pri­mi­nė, jog nuo 1940 iki 1953 me­tų iš Bir­žų ra­jo­no bu­vo iš­trem­ta 4 tūks­tan­čiai žmo­nių. Tuo me­tu Bir­žų mies­te gy­ve­no apie 5 tūks­tan­čius gy­ven­to­jų.

– Iš es­mės bu­vo iš­trem­ti vi­si Bir­žai. Bu­vo tre­mia­mi pa­tys ge­riau­si žmo­nės – mo­ky­to­jai, ku­ni­gai, ūki­nin­kai… Bu­vo iš­vež­ti ir ta­po ban­di­tais, fa­šis­tais. Ir grį­žu­sių­jų iš trem­ties nie­kas ne­lau­kė. Jiems te­ko gy­ve­ni­mus kur­ti iš nau­jo, – sa­kė Iru­tė Var­zie­nė.

Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos Bir­žų fi­lia­lo va­do­vas, trem­ti­nys Vy­tau­tas Lin­ke­vi­čius gi­mė Si­bi­re. Jis pri­si­mi­nė, kaip ma­ma pa­sa­ko­da­vo apie kaž­ko­kią Tė­vy­nę. Iš jos į Si­bi­rą siun­ti­niais at­ke­liau­da­vo fan­tas­tiš­kai ska­nūs obuo­liai. Po­nas Vy­tau­tas ap­gai­les­ta­vo, jog da­bar­ti­nė­je Lie­tu­vo­je yra di­de­lis su­si­prie­ši­ni­mas, jog da­bar­ti­nė val­džia sie­kia už­gniauž­ti lais­vą žo­dį.

DVASININKŲ ŽODŽIAI

Bir­žų Šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo baž­ny­čios kle­bo­nas Jo­nas Mork­vė­nas sa­kė, jog ge­du­lą rei­kia pa­lik­ti praei­čiai, kad jis tap­tų vil­ti­mi atei­čiai. Kle­bo­nas pri­mi­nė, jog bir­že­lio 14-oji yra ne tik Ge­du­lo ir vil­ties die­na, bet ir pa­lai­min­to­jo ar­ki­vys­ku­po Teo­fi­liaus Ma­tu­lio­nio die­na. T. Ma­tu­lio­nis pu­sę sa­vo gy­ve­ni­mo pra­lei­do trem­ty­je. Sug­rį­žęs į Lie­tu­vą bu­vo nu­žu­dy­tas. Jis yra sa­kęs, kad net ir nea­py­kan­to­je rei­kia su­ras­ti ir ne­šti vil­tį tiems, ku­rie jos ne­tu­ri.

– To­dėl te­gu ši die­na tam­pa vil­ties, da­bar­ties džiaugs­mo ir lais­vės die­na tiems, ku­rių lais­vė yra ap­ri­bo­ta, – lin­kė­jo kle­bo­nas.

Bir­žų evan­ge­li­kų re­for­ma­tų ku­ni­gas Ri­mas Mi­ka­laus­kas pri­mi­nė, jog mū­sų kraš­tas yra pa­ženk­lin­tas trem­ti­mis. Ku­ni­gas sa­kė, kad iš Lie­tu­vos bu­vo tre­mia­mi ka­ta­li­kai, ju­dė­jai ir evan­ge­li­kai re­for­ma­tai. Trem­ty­je vi­si vie­ni ki­tus pa­lai­kė. O po trem­ties su­grį­žu­sių­jų na­muo­se gy­ve­no sve­ti­mi žmo­nės, vis­kas bu­vo su­griau­ta. Rei­kė­jo gy­ve­ni­mą kur­ti iš nau­jo.

– Ma­ne ža­vi trem­ti­nių stip­ry­bė. Lin­kiu ir jums svei­ka­tos bei dva­si­nės stip­ry­bės, – sa­kė ku­ni­gas.

CHORO ATSISVEIKINIMAS

Trem­ti­nių cho­ro „Trem­ties ai­dai“ at­sto­vė, trem­ti­nė Dan­guo­lė Žiū­kie­nė pra­ne­šė, jog cho­ras, gy­va­vęs tris de­šimt­me­čius, at­si­svei­ki­na su bir­žie­čiais. Bu­vo pri­si­min­tos Ana­pi­lin iš­ke­lia­vu­sios šio cho­ro įkū­rė­jos: Ere­na Aukš­tuo­lie­nė, Al­do­na Čer­niaus­kie­nė ir Lai­mu­tė Aukš­tuo­lie­nė. Jų at­mi­ni­mą ren­gi­nio da­ly­viai pa­ger­bė ty­los mi­nu­te.

At­sis­vei­kin­da­mi cho­ris­tai Ar­tū­ras, Ja­ny­tė, Ak­vi­lė, Bro­nius, Onu­tė, Vi­du­tė ir Dan­guo­lė, pa­de­dant Kul­tū­ros cent­ro mu­zi­kan­tei Jū­ra­tei Gar­ne­lie­nei, su­dai­na­vo ke­lias dai­nas.

Sa­vo kū­ry­bos ei­lė­raš­tį pa­dek­la­ma­vo trem­ti­nė Al­do­na Jo­ne­liūkš­tie­nė.

VAIKUČIŲ PASIRODYMAS

Žiū­ro­vus su­ža­vė­jo tau­ti­niais rū­bais pa­si­puo­šę ar­tis­tai iš „Ru­ge­lio“ dar­že­lio. Lie­pa ir Ie­va pa­dai­na­vo liau­dies dai­ną, o jų pusb­ro­lis Au­gus­tas pa­dek­la­ma­vo pa­trio­ti­nį ei­lė­raš­tį.

Po jų kon­cer­ta­vęs poe­tas, pub­li­cis­tas, re­ži­sie­rius, ra­šy­to­jas ir dai­nius Vy­tau­tas V. Lands­ber­gis ren­gi­ny­je pa­si­ge­do mo­ky­to­jų su mo­ki­niais.

– Ta­čiau kai pa­ma­čiau ma­žiu­kus ar­tis­tus, man nu­čiuo­žė sto­gas. Vis­kas ge­rai su Bir­žais – ši­tie trys spir­gai iš­gel­bės pa­sau­lį, – links­mai pa­sa­kė ar­tis­tas.

DAINIAUS PRISIMINIMAI

Vy­tau­tas V. Lands­ber­gis pri­si­mi­nė, kaip iš trem­ties su­grį­žę jo se­ne­liai tu­rė­jo val­ka­tau­ti. Bu­vo ne­te­kę na­mų, tur­to. Tad po vie­ną gy­ve­no pas vai­kus, nes abu ne­tilp­da­vo. Ta­čiau trem­ti­niai bai­sy­bių apie trem­tį ne­pa­sa­ko­jo. Ta­da, kai ūki­nin­ką se­ne­lį at­va­žia­vo iš­vež­ti, jis ka­rei­vius pa­vai­ši­no alu­mi ir sa­ma­go­nu. To­dėl ka­rei­viai lei­do duo­nos iš­si­kep­ti, gy­vu­lių pa­si­skers­ti. Po ku­rio lai­ko į ūkį at­va­žia­vo ki­tas gar­ni­zo­nas, nes ma­nė, kad anks­tes­nius ka­rei­vius su­nai­ki­no par­ti­za­nai. Ta­čiau ra­do ka­rei­vius gir­tus, mie­gan­čius. Ir se­ne­lio 1947 me­tais neiš­ve­žė. Iš­ve­žė tik 1948 me­tais.

Dai­nius tarp dai­nų svars­tė apie lai­mę ir lai­mė­ji­mą.

– Kai atei­na ir už­puo­la prie­šas, ka­rą rei­kia lai­mė­ti, – sa­kė Vy­tau­tas V. Lands­ber­gis.

Ir fi­lo­so­fiš­kai tę­sė:

– Ta­čiau po lai­mė­ji­mo mes už­si­mirš­ta­me ir pra­de­da­me ka­riau­ti su sa­vai­siais, tar­pu­sa­vy­je. Kaž­ko­kia ma­ni­ja – nu­ga­lė­ti, pa­že­min­ti. Ta­čiau nu­ga­lė­tie­ji juk at­si­kels…

Ir kon­cer­to pa­bai­go­je dai­nius pa­dai­na­vo:

„O žvaigž­dė puo­dy­nėj, kai vai­kai prie sta­lo, kai ra­sa ant žo­lės,

O žvaigž­dė ru­giuo­se, kai kai­mie­čiai pa­vė­sy, kai dan­gus aky­se,

O žvaigž­dė už lan­go, kai praei­vis pa­var­go, kai virš ke­lio nak­tis,

O žvaigž­dė virš drau­go, ma­no drau­gas už lau­ko, ma­no drau­gas to­li.

O žvaigž­dė ant snie­go, kai nie­ko ne­lie­ka, vien tik žo­dis at­leisk,

Vien žvaigž­dė puo­dy­nėj, vien vai­kai prie sta­lo, o so­de obuo­liai.

Obuo­liai obuo­liai obuo­liai obuo­liai obuo­liai obuo­liai

Obuo­liai obuo­liai obuo­liai obuo­liai obuo­liai obuo­liai“…

Ir taip gra­žiai su­skam­bė­jo! Pri­si­mi­nus, kaip dai­niaus bend­ra­var­dis trem­ti­nys Vy­tau­tas ką tik pa­sa­ko­jo apie fan­tas­tiš­kus, į Si­bi­rą iš to­li­mos Tė­vy­nės at­siųs­tus lie­tu­viš­kus obuo­lius.

PABAIGOS SAKINIAI

Ge­du­lo ir vil­ties die­nos mi­nė­ji­mo ren­gi­nį or­ga­ni­za­vo Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos (LPKTS) Bir­žų fi­lia­las, Bir­žų mu­zie­jus „Sė­la“, Bir­žų 501-oji šau­lių kuo­pa, Bir­žų kul­tū­ros cent­ras. Ren­gi­nį fi­nan­sa­vo Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, Bir­žų LPKTS fi­lia­las.

F. Gruns­kio nuo­tr.

F. Gruns­kio nuo­tr.

F. Gruns­kio nuo­tr.

F. Gruns­kio nuo­tr.

F. Gruns­kio nuo­tr.

F. Gruns­kio nuo­tr.

F. Gruns­kio nuo­tr.