Gyvenimą kurti tėviškėje
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
„Savivaldybių gyvenimo kokybės reitingas“ parengtas sugrupavus sritis pagal svarbą, naudojant 1000 taškų skalę. Nors daugelis faktorių nėra savivaldų valioje – krašto vieta, ekonominiai, gamtiniai, demografiniai ištekliai, be jokios abejonės, turintys įtakos gyvenimo kokybei, – tačiau taip pat pagrįstai galime laikyti faktu, kad nuo savivaldos aktyvumo, iniciatyvų, krašto ateities matymo, nuo savivaldos užtarnautos gyventojų pagarbos priklauso ne tik žmonių gyvenimas, bet ir gyvenimo laimės savo gimtajame krašte pajauta.
Viena esminių priežasčių, žadinančių žmonių norą savo gyvenimą kurti tėviškėje, o ne tolimuose ir svetimuose kraštuose.
Kurioje savivaldybėje geriausia gyventi
Statistikai tikrai padirbėjo, į vieną vietą sukaupę daugybę duomenų apie savivaldų sveikatos, švietimo sistemas, infrastruktūrą, užimtumą ir pajamas, būstą, demografiją, socialinę apsaugą bei skurdą. Visa informacija išskleista pagal sritis, pristatyti įvairiausi išvardytų temų duomenys. Tikriausiai niekam nuostabos nekelia faktas, kad geriausia gyventi ten, kur didelė žmonių koncentracija, nulėmusi pramonės įmonių gausą. Tankiai gyvenamose vietovėse mažiau problemų dėl infrastruktūros, labiau išvystytos valstybinės ir privačios paslaugos.
Todėl reitinguose kaip geriausios vietos gyventi minimi didieji Lietuvos miestai, kurortai bei trys rajonai. Pirmajame dešimtuke – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Palanga, Šiauliai, Neringa, Kauno rajonas, Birštonas, Mažeikių rajonas.
O ar Biržai konkurencingi gyvenimo kokybės lenktynėse? Biržai, kuriuos tvirtinu esant išskirtiniu Lietuvos kraštu, lengvai lietuvių atpažįstamu, garsiu ir girdimu, įžymiu savo praeitimi ir šio krašto žmonėmis.
Bendrame reitinge Biržai užima 36 vietą ir priskirtini prie stiprių „vidutiniokų“, nors kaimynams sekasi dar prasčiau. Pavyzdžiui, Joniškio rajonas – 42-as, Pasvalio – 48-as, o „galiorkoje“ – Panevėžio rajonas, užimantis 55 vietą, ir Pakruojo rajonas – 59 vietą. Blogiausia gyventi Kalvarijos savivaldybėje – ji liko paskutinė.
Kuo statistikoje išsiskiria Biržai
Švietimas
Geriausiai krašte sutvarkyti švietimo reikalai. Biržai užima labai garbingą 6-ąją vietą, į priekį praleidę tik Palangą, Molėtus, Vilnių, Varėną ir Ignaliną. Kraštas pasižymi vienu aukščiausių įstojusiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas skaičiumi ir labai mažu niekur nestojusių ar neįstojusių vaikų skaičiumi.
Nors kiti švietimo statistikos rodikliai mažiau palankūs – į mokyklas vežiojamų vaikų skaičius yra apie lentelės vidurį, – galima drąsiai tvirtinti, jog Biržuose pakanka mokytojų potencialo ruošti „biržietukus“ savarankiškam gyvenimui. Ar šis pasiekimas yra tinkamai funkcionuojančios švietimo sistemos, ar veiklių ir „pasikausčiusių“ korepetitorių nuopelnas – jau kitas klausimas.
Dabar – liūdnoji švietimo pusė. Mokyklų nelankančių mokyklinio amžiaus vaikų skaičius, lyginant su kitais rajonais, tiesiog tragiškas – net 92 vaikai, tenkantys 1000 gyventojų. Turint galvoje, kad rajone gyvena apie 21 tūkst. žmonių, išskirtinis faktas – beveik 2000 nesimokančių vaikų. Jei tai tiesa, toks ne mokyklose laiką leidžiančių vaikų skaičius reiškia didelę problemą krašto švietimo sistemai – dėl mokinio krepšelio trūkumo nukenčia švietimo finansavimas, mokytojų atlyginimai, uždaromos mokyklos.
Būstas
Būsto klausimu biržiečiai – stiprūs vidutiniokai: 31 vieta. Įdomus faktas – už 50 kvadratinių metrų gyvenamąjį plotą biržiečiui reikia atiduoti 25 vidutinius atlyginimus, kai Vilniuje ar Klaipėdoje perkant būstą – daugiau nei 44. O štai Pagėgiuose pakanka padirbėti aštuonis mėnesius ir gali gyventi į sveikatą. Neblogai Biržai atrodo ir pagal išduotų statybos leidimų skaičių – 180, o vieno kvadratinio metro namo pardavimo kaina siekia 256 eurus. Primenu, tai – 2024 metų duomenys.
Sveikata
Šioje srityje kraštas – 43-ias. Statistinis biržietis gyvena 76 metus, gydymo įstaigose gana sėkmingai išvengia mirtingumo, tačiau yra linkęs savo noru pasitraukti iš gyvenimo – tai vienas aukščiausių rodiklių Lietuvoje. Biržų rajone mažiausiai sergama tuberkulioze, gyventojai neblogai lanko gydytojus, pas kuriuos eilės – „vidutiniškos“, o ligoninių lovų skaičius, tikriausiai, pakankamas. Tiesa, reikia pridurti, jog Biržų rajone kūdikiai ligoninėse nemiršta.
Demografija
Gyventojų statistika prasta. Biržai – 49 vietoje iš 60. Nors gimstamumo rodiklis nelabai skiriasi nuo vidutinio – 5,30 tūkstančiui gyventojų, gyventojų skaičiaus pokytis 2024 metais siekė minus 15,40 ir buvo vienas didžiausių Lietuvoje, kaip ir išlaikomo amžiaus žmonių skaičius.
Blogiausi Biržų rodikliai – ekonomika, užimtumas ir pajamos
Ekonomikos duomenys taikliai parodo žmonių galimybes gyventi. Turi darbą – gyveni, neturi – iškeliauji gyventi kitur arba gauni pašalpą.
Biržų ekonomika – 56 vietoje. Esant vidutinėms Lietuvoje tiesioginėms užsienio investicijoms – 1393 eurams vienam gyventojui – ir vienoms didesnių pajamų į krašto biudžetą – 2558 eurams, skaičiuojant vienam gyventojui, – kraštas yra tarp labiausiai įsiskolinusių: skola siekia 2,93. Galima guostis, jog paskutinėje vietoje esanti Lazdijų savivaldybė įsiskolinusi net 14, tačiau, matant daugelį savivaldybių besitvarkančių pabrėžtinai be skolų, supranti – galima ir kitaip.
Na ir, tikriausiai, plačiai biržiečių nujaučiamas reiškinys – tikrasis krašto blogumo rekordas. Užimtumo ir pajamų srityje biržiečiai yra lentelės pabaigoje – 57 vietoje. Lyginant su kitais kraštais, čia lėtai auga atlyginimai, daug bedarbių, mažiausiai laisvų darbo vietų, o atlyginimai mažesni nei kitur (2025 metų duomenys).