Pagrindinis šios knygos herojus Billas de Roppas gali būti pelnytai vadinamas ir žmogumi legenda, ir žmogumi paslaptimi. Iš Šiaurės Lietuvos Biržų atšakos baronų von der Roppų giminės kilusiam Britanijos žvalgybos agentui pavyko prasiskverbti į Adolfui Hitleriui artimų žmonių ratą. XX a. 4-ajame dešimtmetyje de Roppo žvalgybinė informacija sudarė daugiau nei 70 procentų MI6 pranešimų apie nacistinę Vokietiją. Jis buvo žmogus, siekęs užkirsti kelią artėjančiam karui ir daugybę metų veikęs pilkojoje zonoje. Ten, kur menkiausia klaida galėjo reikšti įkalinimą ar net mirtį. „Vis dėlto visą laiką buvau Hitleriui artimiausias priešas: šnipas, sėdintis jam ant peties“, – vėliau kalbėjo B. de Roppas, vaizdžiai sugretindamas nacių fiurerį su tamsos jėgomis, net pačiu velniu.
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Lietuvos skaitytoją neabejotinai sudomins barono ir jo giminių sąsajos su mūsų kraštu. Į istorinę Livoniją (dab. Latvijos teritoriją) pirmieji von der Roppai atsikėlė dar Viduramžiais, o vėliau kelios šios baronų giminės atšakos įsigijo valdas Šiaurės Lietuvoje. Mums rūpimos atšakos istoriją galima skaičiuoti nuo 1767 m., kai Raudonpamūšės dvaro (dab. Pasvalio r., netoli Raubonių) valdytojas Wilhelmas Theodoras von der Roppas susilaukė sūnaus Alexanderio. Suaugęs Alexanderis mėgo lošti kortomis, tad, svečiuodamasis pas tuometį Daudžgirių dvaro (apie 10 km į vakarus nuo Biržų) valdytoją Aleksandrą Bistromą, tą dvarą neva išlošė. Nesusitaikęs su nuosavybės praradimu, Bistromas esą nusišovė. Sunku patvirtinti įvykių autentiškumą, bet 1845 m. dokumentuose Daudžgirių dvaras minimas kaip von der Roppų nuosavybė. Klestėjimo laikais Daudžgirių dvarui priklausė beveik 450 hektarų žemės, čia darbavosi apie 200 žmonių. Deja, per XX a. negandas – karus, tarpukario žemės reformas, Lietuvos okupacijas ir režimų kaitą – Daudžgirių dvaras buvo visiškai nustekentas. Šiandien iš jo likę pavieniai fragmentai.
1886 m. Daudžgiriuose (pagal kitą versiją, Dresdene) gimęs pagrindinis šios knygos herojus baronas Wilhelmas Sylvesteris von der Roppas (1886–1973) Lietuvoje beveik negyveno. Jis anksti persikėlė į Angliją, kariavo už Britaniją Pirmajame pasauliniame kare, iš Wilhelmo tapo Billu (Williamu), o pavardę von der Ropp pakeitė į mažiau vokiškai skambančią de Ropp. Puikiai mokantis vokiečių, rusų ir anglų kalbas, B. de Roppas sudomino Britanijos žvalgybą, kaip agentas darbavosi tarpukario Vokietijoje, o paskui ir Trečiajame reiche. Nacius jis domino kaip žmogus, galintis suteikti informacijos apie Jungtinės Karalystės valdžios bei kitų įtakingų asmenų nusiteikimą Vokietijos atžvilgiu, o britų žvalgybą – kaip asmuo, gebantis sužinoti kai kurias Vokietijos ginklavimosi paslaptis ir tikruosius Hitlerio ketinimus aplinkinių valstybių atžvilgiu.
Be abejonės, B. de Roppo veikla buvo pavojinga, tačiau naciai niekada nesužinojo apie jo darbą MI6 – britų slaptojoje žvalgybos tarnyboje, nors prasidėjus karui, kaip Vokietijai priešiškos Britanijos pilietis, jis buvo įtrauktas į nacių saugumo tarnybų juoduosius sąrašus. 1939 m. rugpjūčio 29 d., likus vos trims dienoms iki nacių invazijos į Lenkiją ir Antrojo pasaulinio karo pradžios, B. de Roppas ir jo žmona Jimmy saugiai išvyko į neutralią Šveicariją.
Knygos autorius T. Willasey-Wilsey yra vizituojantis karo studijų profesorius Londono karališkajame koledže ir vyresnysis asocijuotasis mokslinis bendradarbis Karališkajame jungtiniame gynybos tyrimų institute (RUSI). Anksčiau daug metų dirbo Jungtinės Karalystės diplomatu Afrikoje, Lotynų Amerikoje, Azijoje ir Europoje. Šv. Mykolo ir šv. Jurgio ordino kavalierius. Daugybės straipsnių ir apžvalgų nacionalinėje bei tarptautinėje spaudoje, akademinėms institucijoms ir analitikų grupėms autorius.
Knygą iš anglų kalbos vertė Norbertas Venckevičius.
Leidyklos „Briedis“ projektų vadybininkė Simona Pangonytė