Problema – patalpų trūkumas
Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktorė Jolanta Jasinskytė, pristatydama metinį ataskaitų rinkinį, pasiguodė, kad eilę metų susiduriama su patalpų trūkumo problema.
„Paslaugos plečiasi, jų daugėja, o patalpų, kad darbuotojams užtikrintume geras darbo vietas ar priimtume naujus darbuotojus, trūksta. Kai kurie darbuotojai, pavyzdžiui, dirba „Saulės“ gimnazijos bendrabučio patalpose, jos ruošiamos renovuoti, ir mes realiai šiai dienai neturime kur tų darbuotojų iškelti. Kad ir mūsų įstaigoje dirbantys atvejo vadybininkai – jie sėdi trise viename kabinete. Tai neužtikrina asmens, kuris ateina kalbėtis apie savo šeimos problemas, privatumo. Realiai mums šiai dienai reikėtų papildomo vieno darbuotojo, kuris dirbtų su išsiskyrusiais asmenimis, nes atvejų daugėja, bet nėra vietos, kur jam pastatyti stalą ir padėti kompiuterį. Pas mus netgi per ankšta erdvė asmenims su negalia, bet Rotušės gatvėje esantis pastatas niekaip neprasiplečia“, – apie įstaigos sopulius kalbėjo J. Jasinskytė.
Problemą žino, bet…
Savivaldybės tarybos narys Kęstutis Isakas teiravosi savivaldybės administracijos direktorės Jurgos Bagamolovienės, ar ši žino apie Socialinių paslaugų centro direktorės įvardintą problemą.
„Ar nesvarstėte, pavyzdžiui, atiduoti dalį Pabiržės mokyklos? Ar Socialinių paslaugų centrui nėra ką pasiūlyti, kad tą problemą išspręstumėte?“ – teiravosi K. Isakas.
J. Bagamolovienė patikino: „Akivaizdu, kad mes žinome ir žinojome, o dėl Pabiržės mokyklos – dar nesvarstėme“.
Pasak jos, savivaldybės valdomas nekilnojamasis turtas, kurį būtų galima naudoti įstaigų veiklai, yra labai nedidelis, ir visos patalpos šiai dienai yra užimtos. „Problemą turime ir ją pripažįstame. Jeigu rasime sprendimą, tenkinantį visas puses, tuo pasidžiaugsime“, – teigė administracijos direktorė.
Savivaldybės tarybos narė Irutė Varzienė replikavo: „Paradoksalu, kad plečiasi socialinės paslaugos, bet liūdna, kad jų vis daugiau reikia. Kartais susikoncentruojame į baseiną ir praleidžiame sporto salę, bet nepastebime, kad labiausiai reikia patalpų socialinėms paslaugoms teikti“.
Sunku visiems įtikti?
Biržų kultūros centro direktoriaus Romo Lesevičiaus, taip pat pristačiusio praėjusių metų ataskaitą, tarybos narė Audronė Garšvaitė pasiteiravo apie valstybinių švenčių organizavimo ypatumus.
„Tradicijos man patinka, bet šventės pasidarė labai nuspėjamos ir labai vienodos. Jūsų nuomone, kas trukdo padaryti tas šventes patrauklesnes žmonėms, kad daugiau jų ateitų?“ – klausė tarybos narė.
R. Lesevičius geranoriškai priėmė tarybos narės išsakytą pastebėjimą ir sutiko, kad visuomet galima padaryti geriau. „Tos fantazijos gal kartais ir mums pritrūksta, o įtikti visiems sunku. Galbūt ir reikėtų planuoti kitaip… Visuomet atsižvelgiame į gyventojų siūlymus. Ne visuomet „pataikome“ į švenčių nuotaikas, bet stengsimės, kad būtų geriau“, – komentavo Kultūros centro direktorius.
Jis pabrėžė, kad centre dirba viena režisierė, bet kiekvienas kaimas atskirai nori paminėti valstybines šventes. „Kiekvienas kaimas švenčia taip, kaip sugeba ir nori tas šventes pats organizuoti“, – sakė R. Lesevičius.
Pelno nėra, bet ir salė netuščia
K. Isakas domėjosi, koks yra Kultūros centro salės užimtumas. „Klausiu dėl to, nes iš spaudos vis girdime, kad tai vienas ar kitas atlikėjas į Biržų kultūros centrą nebuvo priimtas. Pagal ką jūs sprendžiate – išnuomoti salę ar ne?“ – domėjosi tarybos narys.
Pasak R. Lesevičiaus, vakarais salė dažnai būna užimta dėl meno mėgėjų repeticijų.
„Vienas kitas sekmadienis per mėnesį gali būti ir laisvas. O šiaip kiekvienas vakaras, jeigu nėra komercinio koncerto, yra užimtas repeticijomis. Tai neneša pinigų, pelno, bet ir salė tuščia nebūna. O iš jūsų minimų atvejų spaudoje prisimenu tik vieną atvejį su viena komike, kuriai buvo siūloma kita data nei ji norėjo. Daugiau atvejų kaip ir nėra buvę“, – paaiškino R. Lesevičius.
Savas sijonas gražiausias
Tarybos narė I. Varzienė susirūpino kultūrinės veiklos kokybe kaimo teritorijose.
R. Lesevičius komentavo: „Vis tik mes esame meno mėgėjai ir ta kokybė, jeigu lygintume su profesionalais, nėra siekiamybė tapti kažkuo kitu. O viename ar kitame kaime, pajuokaudamas pasakysiu, savas sijonas pats gražiausias jiems, o Marytei – taip pat. Mūsų požiūris visada toks – ir pavertinti, ir patarti, bet sudiriguoti žmogui, kuris dirba puse etato… Norint, kad kažkas pasikeistų, reikėtų pabandyti įsigyti aparatūros, šviestuvų, lazerių ar dar kažko – pasikeistų technine prasme. Bet žmogiškąja prasme didelio pokyčio nebūtų. Bet čia tik mano nuomonė – reikėtų pabandyti“.
Etatais nepiktnaudžiauja
Biržų Jurgio Bielinio bibliotekos direktorė Vilmantė Vorienė, pristatydama metines įstaigos ataskaitas, teigė, kad struktūrinių padalinių mažinimas šiemet nenumatomas – knygų išdavimo punktai išliks.
Šiuo metu bibliotekoje ir jos padaliniuose yra kiek daugiau nei 50 darbuotojų etatų. „Niekada nepiktnaudžiavau etatais. Jeigu galima taip padaryti, kad vienas darbuotojas aptarnautų du padalinius, taip ir darau, kad būtų optimaliau“, – sakė V. Vorienė.
Ar ne per daug renginių?
Anot A. Garšvaitės, kartais susidaro įspūdis, kad renginių organizuojama per daug. Esą, kiek ji pastebi, į bibliotekos renginius daugiausia susirenka patys darbuotojai, kurie ir yra pagrindiniai jų dalyviai bei žiūrovai, o atvykstančių biržiečių – vos vienas kitas.
„Kokia jūsų įstaigos pagrindinė funkcija? Renginius organizuojate ne tik jūs, bet ir kultūros centras, muziejus… Todėl ir susidaro toks įspūdis, kad tų renginių kartais per daug. Jeigu bent kiek domiesi viešuoju gyvenimu, atrodo, kad įstaigos nieko daugiau neveikia, tik organizuoja renginius, kuriems pritrūksta lankytojų“, – sakė tarybos narė.
V. Vorienė nurodė, kad bibliotekos funkcijos yra plačios – tai ne tik knygų išdavimas, bet ir skaitymo populiarinimas. Kartais į biblioteką žmonės užsuka tiesiog praleisti laisvalaikio.
„Stengiamės, kad kartą per mėnesį būtų po renginį, bet būna ir taip, kad, pavyzdžiui, atsiranda koks rašytojas, kuris norėtų pristatyti knygą, pasisiūlo, o mes neturime teisės atsisakyti. Kartais gal tik mūsų darbuotojai tame renginyje sėdi, bet ir kitose įstaigose, ne tik pas mus, taip nutinka. Aš asmeniškai labiau linkusi į kokybę, ne į kiekybę“, – tvirtino V. Vorienė.
Našta, kurios neatsisako
Apie renginius pasisakė ir Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktorė Edita Lansbergienė: „Pagrindinė muziejaus funkcija yra kaupti, saugoti kultūros paveldą ir skleisti apie jį žinią. Vienas iš būdų – ekspozicija. Nuolat nepristatysi naujų ekspozicijų, o statistika retai sudomina – kiek eksponatų gauname, kiek restauruojame… Tikrai nėra taip, kad renginiai būtų mūsų pagrindinė funkcija. Bet renginiai, susiję su atminties įprasminimu, yra viena iš formų pristatyti mūsų muziejaus rinkinį. Didelė dalis valstybinių švenčių yra užgriuvusi ant mūsų pečių, ir iš to negalime pasitraukti savo noru. Mūsų kaimynai bibliotekininkai nė vienos tokios šventės neorganizuoja, o mes šią naštą nešame ne vienerius metus. Nepaisant to, mums tai patinka ar nepatinka, mūsų veikla plati, bet taip – dėmesio centre dažnai atsiduria renginiai. Mes dirbame šio krašto žmonėms ir jų neatsisakome“, – kalbėjo muziejaus direktorė.
Tarybos nariui K. Isakui pasidomėjus, kodėl muziejus eksponuoja tik 10 tūkst. eksponatų, turėdamas 188 tūkst. muziejinių vertybių, E. Lansbergienė aiškino, kad tai – normali pasaulinė praktika.
„Nėra taip, kad daiktai ekspozicijoje visada tie patys. Jie keičiami – vieni keliauja į saugyklas, kiti papildo ekspoziciją. Judėjimas vyksta, daiktai netgi iškeliauja į kitus muziejus. Juos mato ne tik lietuviai, bet ir visas pasaulis“, – teigė „Sėlos“ muziejaus direktorė.
BŽ nuotr.
BŽ nuotr.
BŽ nuotr.
BŽ nuotr.