Dairykis, kad neįliptum…
Biržietis Kazys rėžia tiesiai šviesiai: gyvename tokiais laikais, kad gyvūnų teisės – aukščiau žmogaus. „Dabar į kokią įstaigą beužeitum, pamatysi žmogų su šunimi. Net kavinėje, bibliotekoje, prekybos centre… Ir tie šunys, nepabijosiu išsireikšti, piktesni už mažą vaiką. Gali priėję apuostyti tave, palaižyti… Jeigu pasakai, kad tai nemalonu, gali nemalonę užsitrauki – esą, koks neišprusęs ir nehumaniškas. Žmonės visai išprotėjo – perka šunims rūbelius, loveles, veda į kirpyklą, tiesina dantis kabėmis. O šunų š… atsiprašant, vedžiodami kažkodėl nesurenka. Kur beeitum per miestą, visur šunų kakučiai – dairykis, kad neįliptum“, – piktinosi į redakciją užsukęs vyriškis.
Kalbėdamas jis pabrėžė, kad „šneka iš patirties“. „Dirbau seniūnijoje, tai patikėkite, žinau, ką sakau. Šienauji viešąsias erdves žoliapjove, o šunų išmatos aplink tyška. Labai nemalonu. Rodos, šunų ekskrementams skirtų šiukšliadėžių mieste visur pristatyta, bet jos beveik tuščios – visas paliktas augintinių „turtas“ driekiasi palei šaligatvius, ant takelių, pievelėse, paplūdimyje“, – kalbėjo Kazys.
Nesusirenka, tegul susimoka
Jis siūlė šunų šeimininkus bausti piniginėmis baudomis.
„Jeigu jau šuo tapo tokiu pilnaverčiu šeimos nariu, bet šitaip neatsakingai elgiamasi nesurenkant jo ekskrementų, tai kodėl, pavyzdžiui, šuo negalėtų būti įtrauktas į vietinės rinkliavos mokestį kaip papildomas vienetas? Jeigu Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (PRATC) mokestį už šiukšles skaičiuoja išdalindamas išlaidas rajono gyventojams, tai apmokestinus šunis mokestis išsiskaidytų mažesnėmis dalimis ir galbūt šunų neturintiems gyventojams kainuotų netgi mažiau negu dabar“, – samprotavo Kazys.
Pasigenda sąmoningumo, o pažeidimą reikia įrodyti
Savivaldybės administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė teigė, kad biržietis Kazys turi teisę piktintis.
„Šitokio pasiūlymo, kokį jums išsakė gyventojas, savivaldybės administracija nėra gavusi. Tačiau vargu ar tai išspręstų problemą – tai kultūros, sąžinės ir etikos klausimas. Kaip bus vykdoma apskaita, jei dalis augintinių yra neženklinti? Būtų gana sudėtinga tai padaryti objektyviai ir teisingai. Manau, derėtų apeliuoti į gyvūnų savininkų atsakomybę. Gyvūnėlis mylimas labiau, negu kreipiamas dėmesys į aplinkinius. Čia ir yra didžioji problema. Labai gaila, kad sąmoningumas su meile gyvūnams neateina kartu taip, kaip turėtų“, – komentavo administracijos direktorė.
Ji priminė, kad augintinių savininkai, nesurenkantys keturkojų paliekamų ekskrementų, daro viešosios tvarkos pažeidimą, už kurį gresia piniginės baudos. Deja, vien skambučio apie pastebėtą pažeidimą nepakanka – reikalingi ir kiti faktiniai įrodymai, pavyzdžiui, vaizdinė medžiaga.
„Būna, kad sulaukiame skambučių, kai žmonės skundžiasi, jog augintinį vedžiojęs kaimynas nesurinko jo išmatų. Tačiau kaip tai įrodyti? Žodinio pranešimo nepakanka. Pirmiausia reikalingi neginčijami piktybiško elgesio įrodymai“, – sakė J. Bagamolovienė.
Juodžiausias darbas – seniūnijos darbuotojams
Anot pašnekovės, prieš lyginant, kaip šauniai su šia problema tvarkosi užsienio miestai, augintinių savininkams derėtų užduoti sau klausimą – ką darome patys, kad situacija pasikeistų? Ar mes elgiamės sąmoningai?
„Garantuoju, kad ten, užsienio miestuose, tikrai prie šunų vedžiotojų nestovi po prižiūrėtoją. Atsakingumas yra pačių žmonių sąmonėje“, – neabejojo J. Bagamolovienė.
Komentuodama administracijos direktorė taip pat pabrėžė, kad Biržų mieste pakankamai investuojama į šunų ekskrementams skirtų šiukšliadėžių plėtrą, o juodžiausias darbas – rinkti šunų išmatas iš viešųjų erdvių – tenka Biržų miesto seniūnijos laikinųjų darbų darbininkams. „Šie darbuotojai atlieka turbūt patį nemaloniausią darbą. Ir kol gyventojų supratimas nesikeis, taip bus ir toliau“, – dėstė J. Bagamolovienė.
Nė vieno surašyto protokolo
Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Ričardo Sabo teigimu, pernai nebuvo surašytas nė vienas protokolas dėl nesurinktų šunų ekskrementų.
„Jei žmonės į redakciją ateina pasiskųsti, kad šunų mylėtojai nesurenka savo augintinių ekskrementų, tai mes tokios informacijos nesulaukiame. Būtume labai dėkingi, jei apie tai būtume informuoti – geriausia su vaizdine medžiaga, nuotraukomis. Galite kreiptis į mus arba skambinti tiesiog bendrosios pagalbos numeriu 112“, – kalbėjo R. Sabas.
Už tokį nusižengimą šunų šeimininkams gresia baudos nuo 30 iki 120 eurų, o pakartotinai nusižengus – nuo 120 iki 230 eurų. Jei anksčiau pirmą kartą nusižengusieji atsipirkdavo įspėjimu, dabar, įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams, šunų ekskrementų nesurenkantys asmenys baudžiami pinigine bauda iš karto.
„Jeigu gyventojas savo augintinio „dovanų“ nesusirenka, tikrai nematau nieko blogo, kad už tai susimokėtų“, – sakė R. Sabas.
Tyli, nes nenori pyktis?
Jeigu dėl viešose vietose paliktų ir nesurinktų šunelių š… skundų nebuvo, tai dėl gyvūnų nepriežiūros, pasak R. Sabo, surašyti penki protokolai. Nors gyvūnų nepriežiūra – labai plati sąvoka, didžioji dalis skundų pasitvirtino dėl viešose vietose lakstančių palaidų šunų. „Savaime suprantama, kad laisvai lakstantys šunys ženklina teritoriją šlapimu ir išmatomis“, – pažymi vedėjas.
Kodėl pernai nesulaukta skundų dėl nesurinktų šunų ekskrementų, žinant problemos opumą? Anot R. Sabo, galima daryti prielaidą, kad miestas mažas, žmonės vieni kitus pažįsta, todėl, net ir matydami pažeidimą, apie jį greičiausiai nutyli, nenorėdami pyktis su draugais, pažįstamais ar giminaičiais. Tačiau kodėl kažkas kitas – šiuo atveju seniūnijų darbuotojai – turi tvarkyti aplinką?
„Seniūnijų darbuotojams ir taip darbo netrūksta. Kalbėdamas šia tema norėčiau akcentuoti pagarbą aplinkai. Jeigu šuo – šeimos narys, tai reikėtų atitinkamai ir elgtis. O klausimas dėl šunų įtraukimo į vietinės rinkliavos mokesčio apskaitą – diskutuotinas“, – teigė R. Sabas.
Pirmiausia – normalizuoti esamas kainas
Savivaldybės tarybos narės Indros Drevinskaitės nuomone, naujovė, paliečianti augintinius turinčiųjų kišenes, sukeltų pasipiktinimą. Be to, ar būtų sąžininga, žinant, kad ne visi šunys yra vedžiojami? „Yra augintinių, kurie laikomi voljeruose ir visus gamtinius reikalus atlieka ten“, – sako I. Drevinskaitė. Ji, kaip tarybos narė, gyventojų skundų dėl Biržų mieste akis badančių šunų ekskrementų viešose vietose teigė nėra sulaukusi.
„Galbūt tokia praktika ateityje ir pasiteisintų, bet pirmiausia reikia sureguliuoti visas atliekų tvarkymo kainas. Nes iškart įvedus papildomą mokestį tik supriešinsime žmones, automatiškai kils šiukšlių surinkimo ir išvežimo kainos, kurios jau ir taip yra aukštos. Visų pirma reikia kalbėti apie kainų normalizavimą. Jeigu gyventojai mokėtų už faktinį atliekų išvežimą, o ne už PRATC suplanuotus kiekius, tuomet būtų kita kalba. Tačiau labiausiai palaikyčiau idėją, kad būtų civilizuotai sutvarkyti ir pritaikyti parkai bei kitos viešosios erdvės apsilankymams su augintiniais. Kalbu ne tik apie Biržų miestą – žmonės šunis augina ir Vabalninke, ir Papilyje, kituose rajono miesteliuose. Dabar situacija tokia, kad žmonės už kiekvieną PRATC žingsnį sumoka – tai atsispindi sąskaitose. Net ir atliekų surinkimo grafikas, išspausdintas laikraštyje, yra įtrauktas į vietinės rinkliavos mokestį“, – dėstė tarybos narė.
Daugiau išmetamų gyvūnų?
Veterinarijos vaistinės Vabalninke savininkė Audronė Rinkūnienė mano, kad mokestį už šunelių teršiamą aplinką būtų galima taikyti tik tuo atveju, jei visi augintiniai būtų suženklinti, tai yra įtraukti į nacionalinį Gyvūnų augintinių registrą. Deja, pastebima tendencija, kad žmonės savo mylimam šuniui perka kokybišką ėdalą, skiepija nuo ligų, tačiau ženklinimo paslaugai pinigų pagaili. Sako – ai, tiek to, vėliau, gal kitą kartą… Nepaisant to, kad gyvūnų ženklinimas privalomas įstatymų nustatyta tvarka, o kaina iš dalies nėra didelė – aš asmeniškai už tokią paslaugą prašau 15 eurų“, – teigė A. Rinkūnienė.
Taip pat neatmetama tikimybė, kad įvedus mokestį „už šiukšles“ keturkojams, gali padaugėti gyvūnų, išmetamų pakelėse, pamiškėse ar prie konteinerių. „Deja, žmonių yra visokių. Ir jei gyvūnas neženklintas, blogdario rasti nepavyks“, – mano ji.
Vis dėlto biržiečio Kazio siūlymą ji teigė palaikanti. „Aš asmeniškai irgi neturėčiau geresnio varianto, kaip spręsti nesurenkamų šunų išmatų problemą. Galbūt po jūsų straipsnio gyventojai pasiūlys daugiau idėjų. Taip pavyktų išgryninti sprendimą? Suprantama, kad jūsų straipsnio tikslas ir yra sužadinti žmonių sąmoningumą bei diskusijas“, – įžvalgomis pasidalijo A. Rinkūnienė.
Teisiškai negalima?
PRATC Rinkliavų administravimo ir kontrolės padalinio vyr. vadybininkė Miglė Antanėlienė nurodė, kad teisiškai įtraukti šunis į mokėjimo pranešimus net nebūtų galima. „Pagal įstatymą kintamąją ir dedamąja dalimis apmokestinami gali būti tik gyventojai – ne naminiai gyvūnai”,– nurodė PRATC atstovė.
Tačiau ji pripažino, kad nesurenkamų šunų fekalijų problema yra labai aktuali. Vis dėlto, palyginti su situacija prieš dešimt metų, juntamas pozityvus poslinkis. „Gyventojai, vedžiojantys šunis, dažniausiai surenka savo augintinių išmatas, tačiau situaciją gadina, it šaukštas deguto, to nedarantys. Tad naujai atsiradęs mokestinis pakeitimas būtų diskriminuojantis tvarkingų žmonių atžvilgiu“, – sakė M. Antanėlienė.
Ji priminė, kad šunų išmatos priskiriamos mišrioms komunalinėms atliekoms. Todėl jei aplinkoje, kur vedžiojamas šuo, nėra specialių šiukšliadėžių šunų ekskrementams, tai galima išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.
BŽ nuotr.
BŽ nuotr.
BŽ nuotr.
V. Leščinskienės nuotr.