Eltos užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad 25 proc. šalies gyventojų mano, jog reikalai Lietuvoje pastaruoju metu gerėja, bet daugiau nei septyni iš dešimties (74 proc.) tvirtino, kad reikalai šalyje blogėja.
Nuo ko priklauso gyvenimo gerovė, savo nuomonę išsakė Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Biržų filialo vadovė Armanda Šimaitė.
Mūsų šalis, kitų atžvilgiu, dar jauna ir vis dar mokosi tvarkytis su valstybės augimo iššūkiais. Aš jaučiu, kad gyvenimas gerėja, nes korupcija mažėja gyventojų lygmeniu: naujoji medikų karta nebeima kyšių, taip pat yra ir su policijos pareigūnais.
Valstybinės institucijos kasmet artėja prie gyventojo ir paslaugos jose taip pat tampa lengviau prieinamos, optimizuojami procesai tam, kad gyventojas greičiau gautų aptarnavimą.
Jeigu kalbėsime apie pinigus – žmonės tampa vis raštingesni, vis daugiau dėmesio skiriama finansiniam raštingumui, o tai leidžia žmonėms geriau pasiruošti nenumatytoms situacijoms ir krizėms. Vis daugiau jaunimo dalyvauja politinėje veikloje, domisi šalies politika, todėl ateityje tai darys teigiamą įtaką šalies vystymuisi.
Gyvenimo kokybė priklauso, visų pirma, nuo požiūrio į gyvenimą. Teko sutikti močiutę, kuriai kitą dieną po pensijos lieka 1.20 euro, o ji šypsosi ir džiaugiasi gyvenimu. „Turiu stogą virš galvos, konservų, mokesčiai sumokėti – ko man nesidžiaugti..?“
Esame įpratę, kad mums valstybė turi duoti: maisto, pašalpų, nemokamą aukštąjį mokslą, nemokamą sveikatos priežiūrą ir t.t. Bet valstybė nėra pinigų spausdinimo mašina, kuri gali prisispausdinti kupiūrų tiek, kiek reikia.
Todėl manau, kad gyvenimo kokybė priklauso tik nuo mūsų: jeigu ieškome būdų užsidirbti, o ne „sėdėti darbo biržoje“, mažiau švaistysime maisto, o pirksime jo tiek, kiek reikia, kai nesiimti kreditų tik tam, kad pasirodytume, jog galime sau leisti dalykus, kurių iš tiesų negalime sau leisti…
Todėl pirmiausia turi pasikeisti mūsų požiūris. Turime būti dėkingi valstybei už tiek nemokamų dalykų, kiek turime, nes, jeigu pasidairysite aplink: moterys pagimdžiusios jau po mėnesio turi grįžti į darbus, nes kitaip praras pajamų šaltinį… Jų vaikus augina dienos centrai. Turime nemokamą sveikatos priežiūrą – daug kur šis „malonumas“ yra pagrindinė gyventojų bankroto priežastis. Mes turime nemokamą aukštąjį mokslą, kuriam kitur žmonės turi taupyti nuo pat vaiko gimimo arba imti paskolas… Nėra šalių, kuriose žolė žalesnė. Visos turi ir pliusų, ir minusų.
Manau, jei žmonės taps dar aktyvesni, skirs daugiau dėmesio savo artimam, savo išsimokslinimui, amato įgijimui, jei nuoširdžiai atliks savo darbą – tikrai pajus, kad gyvenimas gerėja.