Vienas populiariausių būdų poilsiauti gamtoje – stovyklavimas. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biržų regioninio parko grupės patarėjas Kęstutis Baronas įspėja, didžioji dalis Biržų krašto – saugoma teritorija, todėl palapinės bet kur statyti negalima. Tačiau yra kempingas ir dalis privačių kaimo turizmo sodybų, kurie pasiruošę priimti poilsiautojus ir su palapinėmis.
Neliko laisvos valstybinės žemės?
K. Baronas „Biržiečių žodžiui“ paaiškino, jog pirmiausia reikėtų skirti dvi sąvokas: poilsiavietė ir stovyklavietė.
„Poilsiavietė – tai trumpalaikio poilsio vieta be nakvynės, sustoti trumpam pailsėti, užkąsti. Stovyklavietė – vieta, skirta poilsiui su nakvyne. Deja, tokia vieta Biržuose yra tik viena ir ji privati, tai – Biržų kempingas“, – paaiškino specialistas.
Anot jo, stovyklaviečių Biržuose nėra dėl kelių priežasčių. Jose turi būti įrengta infrastruktūra: stalai, suoliukai, laužavietės, lauko tualetai, tad čia apsistoti būtų patogiau ir lengviau nei bet kur kitur miške ar palaukėje.
„Pavyzdžiui, prie Širvėnos ežero beveik nėra valstybinės žemės, kurioje būtų galima įrengti stovyklavietę. Dar 1997 metais, kai pradėjau dirbti Biržų regioninio parko direkcijoje, esu sakęs, kad valstybinė žemė parkui bus reikalinga: pastatyti stendui, įrengti poilsiavietei. Bet tuomet buvo atsakymas, kad žemę reikia privatizuoti, o kai reikės, valstybė išpirks… Matote, koks požiūris valdininkų – jie negalvoja apie valstybę“, – kalbėjo K. Baronas.
Kaip teigė jis, net jei būtų įrengta valstybinė stovyklavietė, ją kažkas turėtų prižiūrėti, užtikrinti higienos normas, o tai – papildomi pinigai. „Biržų kempingas – geras pavyzdys – privatus verslas ėmėsi iniciatyvos, ten yra visos būtinos sąlygos. Kas apsiimtų prižiūrėti, jei, pavyzdžiui, savivaldybė įkurtų stovyklavietę? Seniūnija? Mes?“ – spėliojo K. Baronas.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com