Penktadienį Biržų regioninio parko ir Lietuvos geologijos tarnybos specialistai kvietė biržiečius ir miesto svečius į Karajimiškio geologinį draustinį. Ten buvo minimas prieš du dešimtmečius atsivėrusios, vienos įspūdingiausių smegduobių rajone, pavadintos Geologų duobe, jubiliejus.
Pavadino neatsitiktinai
Geologų duobė – viena ryškiausių Biržų rajono smegduobių. Ji Karajimiškio kaime atsivėrė prieš dvidešimt metų, prieš pat Lietuvos geologų dieną, kuri minima kasmet, balandžio 30-ąją. Todėl smegduobė ir buvo pavadinta Geologų duobe.
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biržų regioninio parko grupės patarėjas Kęstutis Baronas susirinkusiems priminė Geologų duobės atsiradimo istoriją, pasakojo, kaip biržietė Živilė Kasparavičienė, prieš 20 metų važiuodama pro šalį, pastebėjo pirmąsias smegduobės užuomazgas.
Lietuvos geologijos tarnybos inžinerinės geologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Mikulėnas paaiškino, jog pirmasis smegduobės šulinys buvo beveik 9 metrų, o po metų, gruodžio mėnesį, šalia atsirado kita smegduobė, po kurio laiko jos susijungė į vieną. Antrąją karstinę įgriuvą pastebėjo buvęs Biržų regioninio parko darbuotojas Benjaminas Dagys. Anot K. Barono, būtent B. Dagys yra Geologų duobės „krikštatėvis“.
Pavyko išsaugoti
Anot K. Barono, tuometinė Biržų savivaldybės valdžia buvo užsimojusi šią smegduobę užversti ar uždėti betoninę plokštę, bet K. Baronas tam pasipriešino ir gamtos dovaną išsaugojo. „Bijojome, kad į duobę, eidamas gali įkristi žmogus ar koks gyvūnas. Parūpinome kartelių, smegduobę aptvėrėme. Džiaugiuosi, kad pavyko apginti šią smegduobę. Ir štai, dabar tai itin lankomas objektas“, – kalbėjo K. Baronas.
Lietuvos geologų tarnybos Giluminių tyrimų skyriaus Regioninės geologijos ir tektonikos poskyrio vyriausiasis geologas, biržietis Jaunutis Bitinas lankytojus supažindino su geologija. „Tatulos svita, kurioje formuojasi karstas, susideda iš trijų dalių. Viršuje slūgso Nemunėlio, per vidurį – Kirdonių sluoksniai, kuriuose nesivysto karstas, nes jie molingi. Toliau – Pasvalio sluoksniai, kuriuose, kaip ir Nemunėlio, karstas vystosi. Geologų smegduobė susiformavo Nemunėlio sluoksniuose“, – karstinio proceso paslaptimis dalinosi J. Bitinas.
Pirmasis, bet nepaskutinis
Pasidalinę įspūdžiais apie tai, kaip smegduobė buvo pastebėta, matuota ir tyrinėta, geologai šventės dalyvius pakvietė pasivaikščioti Geologų taku. Renginio metu lankytojai ne tik aplankė kitas Karajimiškio kraštovaizdžio draustinio smegduobes, bet ir turėjo galimybę stebėti žalčių tuoktuves. Paskui Geologų duobės jubiliejaus dalyviai patraukė į Mantagailiškį, kur septynkamienio uosio paunksnėje gardžiavosi vingiorykštės arbata ir dalinosi istorijomis apie Biržų kraštą.