Asmeninio asistento paslauga – dar nauja, o jos esmė – ne atlikti veiksmus už neįgalųjį, bet dirbti kartu su negalią turinčiu asmeniu, kad jis įgytų kuo daugiau savarankiškumo. Vabalninkietis Edvardas Ramanauskas tuo įsitikino – vaikų namuose augęs vaikinas asmeninio asistento dėka pajautė kitokio, geresnio gyvenimo skonį.
Sunki vaikystė
Vabalninkiečio Edvardo Ramanausko gyvenimas nelepino – vaikinas augo vaikų namuose, paskui pas globėjus, iš kurių meilės ir rūpesčio nejautė. „Gavę pašalpą už mane, ją kaipmat prašvilpdavo, o aš eidavau apiplyšęs. Manęs net pas gydytojus nenuvesdavo, vaikščiodavau sutinusiu žandu. Su biologiniais tėvais galimybę susipažinti turėjau, bet man nebuvo įdomu – jie manęs neaugino“,- nuoskaudų neslėpė sunkią vaikystę turėjęs jaunuolis.
Sulaukęs pilnametystės ir gavęs vienkartinę išmoką įsikūrimui, Edvardas įsigijo namą Vabalninke. Trobesys – senos statybos, žemomis lubomis, išpuvusiomis grindimis virtuvėje. „Aš taip augęs, kad galiu prie bet kokių sąlygų prisitaikyti, man gerai, kaip yra“,- sakė E. Ramanauskas.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/
Namuose – ir Kryžių kalnas, ir Kalėdų prakartėlė