Žiema jau įpusėjo, ir, pasak senolių išminties, diena pailgėjo per avinėlio šuolį. Sausio 25-oji dar kitaip yra žinoma pusiaužiemiu, kai orų pranašas barsukas išlenda iš savo olos – jei diena giedra, saulėta, jis, pamatęs savo šešėlį, lenda atgal į migį ir gula ant kito šono, o tai reiškia, kad žiema bus dar ilga. Jei orai tądien apniukę, barsukas išlenda iš urvo pasivaikščioti ir tai išduoda sniege likusios jo pėdos. Tokiu atveju antroji žiemos pusė gali būti trumpa, o pavasaris – ankstyvas.
Buvo prabudęs ir anksčiau
Pasak Lietuvos medžiotojų žvejų draugijos Biržų skyriaus valdybos pirmininko Juozo Šumino, barsukas buvo išlindęs iš savo patalų dar sausio pradžioje, medžiotojų kameros jį užfiksavo vienoje Biržų girios teritorijoje esančioje žvėrelių šėrykloje.
„Kai dabar tokia gamta, kad vieną dieną pliusinė temperatūra, kitą – minusinė, tai ir tas barsukas, matyt, nebelabai miega“, – spėliojo J. Šuminas.
Trumpa ir permaininga žiema
O štai gamtininkas Selemonas Paltanavičius „Biržiečių žodžiui“ sakė – jeigu nubudęs barsukas klaidžioja nuo sausio pradžios, nėra stebinantis reiškinys, mat ir žiema dėl klimato atšilimo iš esmės keičiasi.
„Sausio 25 dieną oras buvo apniukęs turbūt visoje Lietuvoje. Barsukas teisus – likusi žiema bus trumpa ir, greičiausiai permaininga, oro temperatūra svyruosianti aukštyn – žemyn.
Žiema jau nėra tokia, kokia buvo prieš dešimt ar penkiolika metų. Žemė praktiškai neįšalusi, pasidengusi sniego pūku ir palijus lietui sniego išvis nelieka“, – sakė gamtininkas.
Apie barsuko charakterį, įmigį ir įmitimą
Barsukas, anot gamtininko, yra dažnas Lietuvos miškų gyvūnėlis. Pasak S. Paltanavičiaus, naujausiais duomenimis, jų miškuose gyvena apie 14 tūkstančių.
„Barsukas yra vienas charakteringesnių gyvūnų. Tai kiauninių šeimos atstovas, turintis žiemos įmigio instinktą. Rudenį barsukas, kaupdamas poodinius riebalus, dvigubai padidina savo svorį. Jei šiltuoju metų laiku jis sveria 8 kg, gali rudenį gali būti įmitęs iki 15 kg. Barsuko įmigis panašus kaip ir meškos. Pabudęs iš žiemos miego, jis gali būti lyg niekur nieko aktyvus – jam kaip, pavyzdžiui, ežiui, nereikia ilgai budintis. Barsukų uoslė stipri, jie nėra akyli gyvūnėliai, užtat kasa gerus urvų labirintus. Šie gyvūnai labiau aktyvūs vakaro, nakties metu. Tad, jei sakote, kad nematėte barsuko, pasivaikščiokite vakarais miške ir, galbūt, sutiksite“, – tikino S. Paltanavičius.
Jis priminė, kad Lietuvos miškuose žiemos miegu dar miega ežiai, miegapelės, šikšnosparniai ir manguta (usūrinis šuo).
Miške skraidžioja uodai, šliaužo kirmėlės
Pamažu artėjantį pavasarį išduoda ir kiti pusiaužiemio pranašai – jau po truputį laukan lendančios kirmėlės.
„Kaip tik sausio 25 dieną vaikščiojau miške ir mačiau minkštvabalio lervas, pūkuotus drugių meškučių vikšrus, miškiniai uodai skraidžioja. Tai tipiškas pusiaužiemio požymis, pasitaikantis ir giliomis, sunkiomis žiemomis. Tačiau žiemos silpnėjimo pavyzdys – šiuo metu miške vaikštančios šernės su jaunikliais – visada būdavo bandose gyvūnų, kurie eidavo prieš gamtą, tačiau stipri žiema savo nagus parodydavo ir jaunikliai sušaldavo. Nenustebčiau, jei jau būtų ir pilkųjų kiškių jauniklių“, – pasakojo S. Paltanavičius.
Senoliai sausio 25 dieną vadindavo ir kirmėlių diena, nes tikėjo, kad tądien trumpam iš visų pakampių išlenda žalčiai. Simbolinę dieną senovėje žmonės pastuksendavo obelis, kad duotų gausesnį derlių ir tą dieną į mišką malkų kirsti nevažiuodavo, neva vasarą kiemas bus pilnas žalčių.