Esame įpratę nepasitikėti politikų kalbomis apie jų norą kurti mums visiems vis gražesnį ir geresnį gyvenimą. Dabar įžengėme į naują piliečių nuostatų dimensiją, kai jie nepasitiki ir tais, kurie aprašo ar kitaip atvaizduoja politikų darbus ir veiksmus, lemiančius šalies dabartį ir ateitį.
Pirmą kartą po daugelio metų pasitikėjimas lietuviška žiniasklaida nusileido žemiau bet kokios galimos ribos — tikinčių ja neliko nė ketvirtadalio reitingų agentūrose apklaustų šalies gyventojų. Nepasitikėjimas, aišku, rodomas didiesiems žiniasklaidos portalams ir, nors ir labai keista, Nacionaliniam transliuotojui LRT, išlaikomam iš valstybės biudžeto. Daugelio įsitikinimu, Lietuvos televizija ir radiju nepasitiki daugiau kaip 80 nuošimčių mūsų piliečių. Tai — didžiulė problema, jei žmogus negauna pakankamai objektyvios informacijos ir jam kyla abejonių dėl šalyje ar už jos ribų vykstančių procesų, tai kuria negatyvią atmosferą visuomenėje, kuri perauga į tam tikros piliečių dalies veiksmus, kurie kartais peržengia įstatymų nustatytas ribas. Ko reikia tikėtis, jei kai kurių politikų, daugiausia iš valdančiųjų gretų, paleidžiami epitetai („homofobai“, „maršistai“, „vatnikai“ dabar dar ir „riaušininkai“) apie didelę dalį mūsų visuomenės žiniasklaidos naudojami itin dažnai ir tai kelia piliečių nepasitikėjimą.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/