Tikiu, kad kiekvienas džiaugiamės prasidėjusia vasara. Šis laikas dažnai siejasi su poilsiu ir atostogomis. Ir šiandien norėtųsi paraginti kiekvieną truputėlį stabtelėti ir atsikvėpti. Apaštalas Paulius dažnai kalba apie kūno svarbą, kaip šventosios Dvasios buveinę ir ragina tinkamai juo rūpintis. Kartais tenka girdėti kalbant apie žmogų, štai koks uolus buvo – dirbo be poilsio dienų, be atostogų, niekur nekeliavo ir nieko nematė… Man tokie žodžiai skamba liūdnai. Norisi prisiminti lietuvių posakį, ,,darbas ne vilkas į mišką nepabėgs“. Taipogi, dažnai laidotuvėse mėgstama mintis ,,tiek daug dar liko Tavo neužbaigtų darbų“, skamba veikiau kaip priekaištas, o ne paguodos ar vilties žodžiai.
Šiandien kviečiu stabtelti, bent akimirkai ir atsikvėpti. Atsikvėpti nuo darbų, begalinio ir nesibaigiančio skubėjimo, planų, problemų ir daugybės kitų reikalų, kurių buvo, yra ir bus. Ir, žinote, labai naivu būtų sakyti, kad pailsėsiu kai… Kai išeisiu į užtarnautą poilsį, kai pasistatysiu namus, kai užauginsiu vaikus ir dar daugybė kai… Čia kaip Biblinė istorija, kai žmogus po ilgų darbo metų pasistato gražius namus, atnaujina ūkio pastatus, susitvarko visą buitį ir, viskuo gėrėdamasis, sako – dabar jau mėgausiuosi gyvenimu, nes turiu viską, ko geidžia širdis. Bet Viešpats, žvelgdamas į tą paiką žmogų, ištaria: kvailasis bičiuli, tu nežinai, kad jau šiandieną tavoji siela bus pašaukta į amžinybę.
Mielieji žmonės, mokėkime ir pailsėti, atsipalaiduoti, pasidžiaugti ir mėgautis gyvenimu. Poilsis ir atostogos yra ne patartinos, o privalomos kiekvienam žmogui, jo sveikatai. Nieko nėra baisiau, nei pervargęs ir nervingas žmogus. Kiekvienas privalome pasirūpinti savo kūno sveikata ir ne vien dvasine, bet ne mažiau ir fizine. Tad ir linkiu šią vasarą praleisti turiningai, pailsėti, atsikvėpti ir jau dabar džiaugtis savo darbų vaisiais. Patikėkite, kiekvienas esate padarę daug puikių dalykų, turite kuo didžiuotis ir už ką dėkoti Dievui.