Žmogaus gyvenimas be galo trumpas, tarsi atodūsis po darbų vakare, bet kai reikia išgyventi kiekvieną dieną su visais sėkmingais darbais, nelaimėmis, rūpesčiais, meile-nemeile, su tekančia saule ir siaučiančiomis audromis – tai tikrai nėra lengva. Toks jau tas gyvenimas ir laimingi tie, kurie geba į jį žvelgti su džiaugsmu. Toks džiaugsmą teikiantis ir išpažįstantis buvo Biržų Garbės pilietis Valentinas Dagys.
Trumpa biografija
Valentinas Dagys gimė 1936 metais Pasvalyje, iš kur turėjo ryškų prisiminimą, kaip jis plaukia upe skalbimo vonelėje. 1940 metais šeima sugrįžo į tėvo gimtinę Papilį. Mažasis Valiukas mokėsi Papilio vidurinėje mokykloje, vėliau – Panevėžio hidromelioracijos technikume.
Po mokslų, grįžęs į gimtinę, kurį laiką dirbo Papilio gimnazijos ūkvedžiu. Pašauktas į sovietinę armiją, tarnavo Vyborge jūreiviu. Kaip prisimena sesuo Aleksandra, būdamas kariuomenėje Valentinas labai ilgėjosi Lietuvos, Papilio, namų. Iš ten mamai rašė daug laiškų, eilėraščių. Mama Valentinui buvo labai svarbus žmogus, judviejų ryšis toks šiltas ir gražus.
Valentinas sakydavo, kad jo kūrybiškumas paveldėtas iš motinos Darjos Žuk-Dagienės. (Tėvo neteko dar paauglystėje).
Žurnalistas, kraštotyrininkas
Gabus žmogus visur buvo reikalingas ir visur tinkamas. 1980 metais tapo Lietuvos radijo laidų organizatoriumi ir redaktoriumi Biržų rajone. Šioje srityje kartu su lituaniste Dalia Kėželiene darbuotasi ištisą dešimtmetį.
Dirbo ir „Biržiečių žodžio“ redakcijoje žurnalistinį darbą. 1992 metais, nutraukus radijo laidų transliavimą, Valentinas Dagys iki pat užtarnauto poilsio dirbo pagal specialybę – žemės matininku.
Dauguma biržiečių jį prisimena kaip kruopštų kraštotyrininką, istorijos ir kultūros puoselėtoją, visuomenės veikėją, fotografijos parodų organizatorių, mėgėjiškų kino filmų istorine tematika kūrėją, sukaupusį ištisą biržietišką archyvą.
Paskutinieji Valentino Dagio kūrybiniai darbai – istoriniai romanai „Sakmė apie Jonušą“ ir penkių dalių romanas „Prabėgę metai“ yra tarsi rašytinis paminklas Biržų krašto istorijai.
Jurgio Bielinio viešoji biblioteka šiandien saugo dalį Valentino Dagio rankraščių ir skaitytojams gali pasiūlyti aštuoniolikos pavadinimų jo autorines knygas bei daug jo sudarytų, redaguotų, maketuotų knygų.
Nepriimtos regalijos
Už visus gyvenimo nuopelnus, už begalinę meilę gimtam kraštui, už indėlį į Biržų krašto kultūrą, Valentinui Dagiui 2017 metų balandžio 27 dieną suteiktas Biržų rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas.
Gaila ir liūdna, kad jis pats to vardo regalijų taip ir nepamatė, nes jau sunkiai sirgo. Tų pačių metų birželio 30 dieną Valentinas Dagys amžiams išėjo į nebūtį, nors kaip jo kolegė Dalia Kėželienė atsiminimuose rašo, nebūtis jam netinka.
Pažintis ir charakteris
Artimiau Valentiną Dagį teko pažinti jo paskutinįjį dešimtmetį literatų klubo veikloje ir jo istorinių romanų pristatymuose. Stebėdavausi, kad jis pasirinko mane, paprastą bibliotekininkę, savo tekstų skaitove, bet buvau kviečiama į daugelį jo romanų pristatymų. Valentinas sakydavo, kad „kai tu skaitai, tai negaliu atsistebėt, kad taip gudriai parašiau”.
Šmaikščios replikos, pajuokavimai, biržietiški pasišydijimai – visų susitikimų su Valentinu būtinas prieskonis, įnešdavęs į susirinkusią kompaniją šviesos, gaivaus vėjo.
Su juo buvo lengva. Net sunkiausi darbai išsirutuliodavo kažkaip paprastai, vis pajuokaujant, tarsi tarp kitko. Senieji biržiečiai sakytų – gerą gatunką žmogs.
Jam gyvybiškai buvo svarbu, kad kiekviena diena turėtų prasmę. Jis kūrė, dirbo kitų žmonių naudai, bet visos dienos buvo suplanuotos, pilnos prasmingos veiklos iki pat, kol jėgos leido. Netausojo savęs, bet niekada nepamiršdavo pasidžiaugti žmonos Marijos ar dukros Lidijos gerumu, rūpesčiu, meile
Atmintis
Gegužės 4 dieną jam būtų sukakę 85-eri, ir jau ketveri metai, kai šio puikaus žmogaus nėra. Betgi, rodos, buvome susitikę dar tik vakar… Arba suorganizavus literatūrinį renginį bibliotekoje ar literatūrinę išvyką, kartais pagalvoji – va, Valentinui čia būtų patikę.
Biržų „Versmės“ klubo literatai kruopščiai puoselėja Valentino Dagio idėją kas rudenį rengti kaimyninių rajonų literatų susitikimus Papilyje „Keturių vėjų pagairėje“.
Daugeliui iš mūsų buvo didelė garbė jį pažinoti. Gražaus gimtadienio, Valentinai, ten, žydrojoj tolumoj…
***
VALENTINAS DAGYS
Žalia banga
Miškais nuslinko,
Pakrūmės ievomis
Pražilo,
Paukštelių klegesys
Aplinkui,
Atrodo, sudraskys
Gegužio tylą.
Kažkur gegutė
Metelius skaičiuoja,
Varnėnas švilpauja
Tarytum vyras.
Strazdai savas
Dainas dainuoja
Prigėrę gegužės
Ir ievų vyno.
Ir aš apsvaigęs
Kaip tas strazdas,
Žalioj miškų
Bangoj paklydęs,
Nešuos gyvenimą
Kaip lazdą
Per pilką kasdienybės plynę.
Pagal projektą „Biržų kultūra Biržuose, Lietuvoje ir pasaulyje”.
