Praėjusios savaitės pabaigoje Biržuose atidaryta nauja 450 kW saulės elektrinė. Jos veiklos pradžią simboliškai pažymėjo teritorijoje įrengta unikali instaliacija – iš paukščio skrydžio matoma rugio varpa. Rekordinio meno darbo sukūrimui menininkė Agnė Kišonaitė sunaudojo net tris tūkstančius kvadratinių metrų audinio, o jėgainei paversti meno kūriniu menininkė užtruko tris dienas. Į Gineso rekordų knygą patekusios kūrėjos sumanymas iš tiesų nepaprastas – tarp jėgainės saulės modulių ji įkomponavo stilizuotą rugio varpą, kuri atspindi „Biržų duonos“ veiklos prigimtį. Ši kūrybinė idėja itin puikiai atsiskleidžia žvelgiant į jėgainės teritoriją iš paukščio skrydžio
„Stengiuosi, kad mano projektai taptų ne tik vizualiais meno kūriniais, bet ir perteiktų gilesnę juos įkvėpusių idėjų prasmę – mano darbuose dažnai atsispindi mums visiems svarbios tvarumo ir socialinės temos. Džiugu, kad Lietuvoje atsiranda verslų, kurie ne tik patys ryžtasi diegti inovacijas, bet ir rūpinasi jų įprasminimu kūrybiniuose projektuose“, – kalbėjo A. Kišonaitė.
Saulę „sekiojantys“ moduliai
Biržuose šalia įmonės „Biržų duona“ pastatyta 450 kW saulės jėgainė – viena moderniausių Lietuvoje. Beveik dviejų hektarų plote išsidėsčiusi saulės elektrinė nuo kitų šalyje veikiančių jėgainių išsiskiria tuo, kad jos saulės moduliai sumontuoti taip, jog galėtų sekti ne tik saulės judėjimą horizonte – iš rytų į vakarus, bet ir keisti savo padėtį priklausomai nuo saulės pakilimo aukščio virš horizonto. Tai padeda maksimaliai „pagauti“ ir išnaudoti saulės energiją. Kad moduliai labai jautrūs saulės spindulių kiekio pokyčiams, galima pastebėti plika akimi, mat vos saulę užstoja debesys, matyti, kaip išmanios konstrukcijos ima suktis ieškodamos tinkamesnio saulės spindulių kritimo kampo.
„Moduliai, kurie gali judėti priklausomai nuo saulės padėties danguje, yra apie 35 proc. efektyvesni nei savo padėties nekeičiantys – preliminariais skaičiavimais, ši elektrinė pagamins 30 proc. metinio įmonės elektros energijos poreikio. Ambicijos, žinoma, patenkinti visus 100 proc., ir tai įmanoma“, – apie naujosios saulės jėgainės modulių išskirtinumą pasakoja „Biržų duonos“ vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas.
Jam pritaria ir jėgainės atidaryme dalyvavęs Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Negevičius, teigęs, kad visų kepyklos energetinių poreikių patenkinimas saulės jėgainės pagaminama energija turėtų būti ne tik siekiamybė, bet ir ilgainiui praktiškai įgyvendinamas uždavinys.
Ambicingi tikslai
UAB „Biržų duona“ yra viena iš nedaugelio Lietuvos įmonių, pasiryžusių didelei investicijai į saulės elektros jėgainę, bet ateityje šiuo keliu turės pasukti ir daugiau verslų. Tyrimai rodo, kad pastaraisiais metais pasaulyje saulės jėgainės pagamino daugiau energijos, nei bet kurios kitos tvarios energijos gamybos technologijos. Saulės energija yra viena pagrindinių naujų energijos šaltinių tokiose pramonės industrijos milžinėse, kaip Kinija, Indija, Japonija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, Europoje lyderiauja Vokietija, Belgija ir Italija.
Ambicingus tikslus šioje srityje sau kelia ir Lietuva, kuri yra įsipareigojusi iki 2050 metų 100 proc. patenkinti savo elektros energijos reikmes tik iš atsinaujinančių energetinių išteklių.
„Kadangi saulėtą dieną jėgainė elektros gamina daugiau nei būtina įmonės gamybos poreikiams, susidariusį apie 20 proc. elektros energijos perteklių tiekiame į elektros tinklus – ją suvartoja kaimynystėje esantys elektros vartotojai. Nors projekto įgyvendinimas užtruko 3 metus, buvo verta – ne tik dėl to, kad mūsų skaičiavimais investicijos atsipirks jau po penkerių metų, bet ir dėl tvaraus verslo idėjos sklaidos. Geras pavyzdys, tikiu, „užkrės“ ir kaimynus, tad, žingsnis po žingsnio atstatysime gamtai padarytą žalą ir ateityje paliksime kažką gero savo vaikams“, – šypsosi A. Kurganovas.
Faktai:
- Metinis saulės jėgainės generuojamas elektros kiekis – 518,7 MWh per metus (arba 518 700 kWh per metus). Tai 35 proc. daugiau nei pagamintų standartinis – su nesekančia saulės sistema – jėgainės sprendimas;
- „Biržų duonai“ jėgainė padengs 30 proc. elektros poreikio ir padės sutaupyti 33 tūkst. Eur per metus;
- Į projektą buvo investuota beveik 0,5 mln. Eur.