Gyvenimo ratas sukasi. Toks tas gyvenimas. Nors ir norėtum sustoti, nepavyksta. Reikia eiti į priekį. Kažkas yra poetiškai pasakęs: tik neatsigręžk atgal, akmeniu pavirsi. Bepigu taip gražiai kalbėti. Jeigu atgal per petį nepasižūrėsi, iš kur žinosi, kiek toli esi nuėjęs?!
Laiko greitis
Prezidentas Gitanas Nausėda, apžvelgdamas vienų metų darbus, pastebėjo, jog jam metai prabėgo greičiau, nei tikėjosi. Taip jau būna po šia Saule: kai turime daug kasdienių darbų, diena prabėga žaibiškai. Panašu, kad mūsų šalies vadovas netinginiavo. Todėl ir pasakė, jog gali drąsiai žmonėms žiūrėti į akis. Nors žmonės yra žmonės. Pagal paskutines apklausas, Prezidento Gitano Nausėdos reitingas smuko net 15 punktų – nuo 75 iki 60. Politologai spėlioja, kas Jo Ekscelencijos reitingui koją pakišo? Bet niekas nežino. Juk į kiekvieno apklausos dalyvio širdį neįlįsi. Prezidentui jo reitingai gal ir svarbūs, bet ne tiek, kiek netrukus į rinkimus eisiantiems politikams. O ten – gražumėlis! Sunku net numanyti, kas toliau dėsis!
Partijų sūpuoklės
Ką tik partijų populiarumo viršuje buvo konservatoriai. Dabar ėmė ir liuoktelėjo per kelis pirštus aukštyn valstiečiai. Nesuprasi: nei už ką, nei kodėl?! Valdantieji juk jau ką galėjo, tą padalino arba toliau skolintus pinigus dalina. Ko džiūgauti?! Pinigai turi daug gerų savybių, bet vieną kvailą. Mat pinigai kada nors ima ir pasibaigia. Ypač tada, kai negali jų užsidirbti arba neturi pinigų spausdinimo mašinos. Matom ir žinom, kad nė viena mūsų partija pinigų neužsidirba ir nespausdina. Jų pagal rinkimų rezultatus iš mūsų gauna. Negautų, demokratijai grėsmė iškiltų. Daug partijų išgaruotų. Nors kai kurios ir be pinigų gyvuoja. Mat politikoje yra ir nepaaiškinamų dalykų. Viena partija, už kurią, pasak politikos specialistų, balsuoja bedarbiai ir darbininkai, yra galima sakyti vieno žmogaus partija. Viktoro! Yra Viktoras – partija žydi. Nėra Viktoro – partija nuvysta. Tokie yra šios partijos laiko vingiai. Dabar reitingai rodo, kad Viktoras sugrįžo. Vienas protingas žmogus yra pasakęs, kad negalima du kartus įbristi į tą pačią upę. Tačiau politikoje būna, kad į tą pačią upę brendama net daugiau kaip du kartus. Ir nieko. O ką padarysi?! Juk kai kas net ant to paties grėblio kelis kartus užlipa.
Kaukės
Dėl COVID-19 pandemijos pasaulis pilnas nerimo. Virusas šimtus tūstančių žmonių guldo ne tik į ligoninių lovas, bet ir į karstus. Tačiau kai kurių valstybių lyderiai, nuo kurių priklauso daugelio žmonių gyvybės, viruso nebijo. Arba vaidina drąsuolius. Vaikšto be kaukės. Iki tam tikro laiko. Kol nerimas ir į jų širdis nepasibeldžia. Arba: kol neateina suvokimas, kad net žmonių pasitikėjimą rinkimuose pelnęs politikas ne viską žino. Ir ne viską turi žinoti! Tačiau politikai negali atsispirti pagundai, jog viską puikiai išmano. Vos patenka į valdžią, pradeda nusimanyti apie ką tik nori: virusus, ekonomiką, klimato atšilimą, branduolinę energetiką… Nors net ir didis energetikos specialistas suprantamai nemoka papasakoti, kaip tas atomas branduoliniame reaktoriuje didžius kalnus verčia. Yra, kaip yra. Vienas filosofas sakė: išmintis su laiku ateina. Gali būti, kad vieniems ateina. Tačiau kitiems – pro šalį ar netoli praeina. O kai kuriems gyvenimo nuskriaustiesiems – net nepasirodo. Tik net pastarieji nejaučia proto bado. Bent jau garsiai apie tai nepasako. Tokie nenusakomi, todėl žavūs laiko ir proto vingiai ir vėjai.