Pavasarį žemdirbiai jau kelerius metus sprendžia dvi problemas – Dievo prašo lietaus ir patys stengiasi apsiginti nuo ilgapirščių. Nuo pastarųjų gelbsti stebėjimo kameros, signalizacijos, budėjimai naktimis. Kaip įveikti sausrą, nežinia. „Biržiečių žodis“ praėjusią savaitę kalbino keletą rajono ūkininkų. Teiravomės, kaip sekasi pavasariniai darbai laukuose, ar jaučiasi saugūs, kaip ginasi nuo vagišių.
Pagavėnių kaimo ūkininkas Kęstutis ARMONAS:
„Feisbuko“ paskyros nuotr.
Situacija nedžiuginanti. Prastai gyvename, nes sausra stipriai veikia augalus – pradeda vysti javų šaknys. Ypač kenčia kviečiai. Žieminių rapsų šaknys giliai, jos dar pasiekia vandenį. Stipresnės ir kvietrugių bei rugių šaknys. Geriau pasisekė tiems ūkininkams, kurie pasėjo į nejudintą (neartą) žemę, ką dabar leidžia technologijos. Bet drėgmė vis tiek senka. Reikia gero lietaus. Netipiškas pavasaris. Nepamenu, kad balandžio mėnesį melioracijos grioviuose nebūtų vandens…
Tik Aukščiausiasis žino, kaip bus toliau. Savaitgalį tikimės lietaus… Dirbu 300 ha žemės. Auginu žirnius, pupas, kviečius, kvietrugius, ridikus, kmynus, grikius, vasarinį ir žieminį rapsą…
Dėl vagių kol kas saugu, nes imamės visų apsaugos priemonių. Teritorijos apšviestos, įrengtos signalizacijos fiksuoja kiekvieną judesį. Ir patys tapome budresni. Naktimis budime pasikeisdami. Taip pat saugome techniką, kaskart baigę darbus nuimame traktorių navigacijos įrangą. Tarp vagių populiarūs ir chemikalai. Iš vieno ūkininko pavagia, kitam siūlo pirkti už pusę kainos… Aplinkiniuose kaimuose buvo įsilaužta į ūkininkų garažus, pagelbėjo signalizacija.
Meilūnų kaimo ūkininkas Stasys STAČKŪNAS:
„Feisbuko“ paskyros nuotr.
Dėl sausros tikra tragedija – pasėliai geltonuoja. Žemė sausa kaip plyta. Augalams nėra kuo maitintis. Laukiame lietaus kaip Kristaus apsireiškimo. Praėjusią savaitę keturis kartus nukrito po keturis vandens lašus. Žiema irgi buvo sausa – nei sniego, nei lietaus. Išdžiūvo žemė.
Kartu su sūnumi dirbu 1100 ha žemės. Auginame žieminius kviečius ir miežius, rapsą, vasarinius kvietukus, pupas…
Su vagimis kovoti mes pradėjome vieni iš pirmųjų rajone. Bendruomenės ūkininkai pramainomis važinėja, vaikšto, stebi. Vagys iškart pamatė, jog yra sekami. Nuo to laiko mūsų kaime problemų neliko. Manau, jog viskam yra leistinos ribos. Vagių tikrai negailėčiau. Turiu ginklą savigynai ir medžioklei. Saugant savo gyvybę ir turtą jį galima naudoti.
Anglininkų kaimo ūkininkas Gediminas ARNAŠIUS:
Gražinos Dagytės nuotr.
Jeigu lietaus sulauktume nors kitą savaitę, būtų gerai. Bet jei to nebus, – tai viskas pajudės į prastą pusę. Lietus labai reikalingas. Dabar dirva sausa, javai netolygiai sudygo. Anglininkų krašto žemės yra lengvesnės, jos greičiau išdžiūva. Lietaus reikia mūsų ūkyje auginamam žieminiam rapsui, kviečiams, miežiams, žirniams… Dirbu 350 hektarų. Daug tikimės, stengiamės, trąšas sėjam, bet viskas nuo pono Dievulio priklauso. Lietuvos ūkininkai dėl sausros nukenčia jau treti metai. Bet ne mums vieniems blogai. Nusivylę ir vokiečių ūkininkai.
Darėme Anglininkų krašto ūkininkų susirinkimą, aptarėme vagysčių atvejus, buvusius prieš porą savaičių, nutarėme budėti. Pritraukėme į savo ratą ir verslininkų. Pasikeisdami budime bendruomenės teritorijoje (Anglininkuose ir aplinkiniuose kaimuose) kiekvieną naktį. Kiekvienas budintis pats pasirenka, ką pasikviesti į pagalbą budėjimo metu. Stebimos visos įtarimą keliančios mašinos, pasirodančios nakties metu. Kaimas gyvena saugiau. Kai žinai, kad kaimynas budi, išsimiegi ramiau.
Lamokų kaimo ūkininkas Petras AUKŠTIKALNIS:
Gražinos Dagytės nuotr.
Sausa. Labai sausa. Norėjosi anksti pasėti, bet niekas nedygsta. Šalta ir sausa. Dirbame beveik 600 hektarų žemės, turime 120 karvių. Sėjom miežių, kviečiukų, kvietrugių, mišinio. Neseniai naktį buvo 2 laipsniai šalčio. Ūkinio pastato stogas iš ryto buvo baltas baltas… Jei taip bus ir toliau, bus kaip stepėje. Šįryt važiuojant pro vieną lauką susisuko didžiulis dulkių debesis…
Bažnyčią uždarė, nebegalim į ją nueiti pasimelsti… blogai. Klebonas per Šv. Mišias daugiau švęstu vandeniu pakrapina nei dabar iš dangaus lietus. Keli lašai nukrinta – ir lietus baigtas. Visi prognozuoja lietų, o jis ima ir pabėga. Kai kurių žmonių sodybose ir šuliniai tušti. Taip sausa treti metai iš eilės. Išberiam trąšas – išgaruoja. Stinga drėgmės. Jei taip toliau bus, blogai. Prognozuojamos šalnos ir sausi orai.
Nuo vagių saugomės. Nors kol kas ramu, techniką varom į garažus, jungiam signalizacijas.
Tabokinės kaimo ūkininkas Aidas AMBRAZEVIČIUS:
Sėjos darbai jau pabaigti. Didžioji dalis – žieminiai javai. Vasarinius buvom iki Velykų pasisėję. Dar nėra taip labai blogai, tik būtinai reikia lietaus. Dirbu virš 500 hektarų.
Ir dėl vagių pas mus kol kas ramu. Žinoma, visur įrengtos signalizacijos, viską stebi kameros…
Ageniškio kaimo ūkininkas Tadas MICIKEVIČIUS (kalbėjomės po trumpo lietučio savaitgalį):
Sausrą jaučiam. Negana to ir orai buvo vėsūs. Visą balandį dirvos temperatūros vidurkis siekė tik 4-6 laipsnius šilumos. O tik nuo 12 laipsnių pradeda vykti visi reikalingi procesai – pradeda judėti visi augalui reikalingi mikroorganizmai, kurie skaido medžiagas ir jas paverčia augalui prieinama forma.
Pagaliau savaitgalį sulaukėm lietaus. Kritulių matuoklis rodė apie 10 milimetrų drėgmės. Porai savaičių turėtų užtekti. Reikėtų tik šilumos, bet žada šalnas… Dirbame 230 hektarų (pasėtas žieminis rapsas, kvietrugiai, miežiai).
Dėl vagių Būginių krašte ramu. Mano laukai aplink namus. Techniką saugom, parsivarom į garažus. Yra stebėjimo kameryčių. Saugom. Jei pats nesaugosi, tavęs niekas neapsaugos.