Sekmadienį buvo Verbų sekmadienis. Todėl vieni dieną pradėjo bažnyčioje šv. Mišiomis, kiti skubėjo pailsėti prie jūros arba namuose leido laiką su artimaisiais. Tai buvo sekmadienis prieš didžiąsias šventes – Velykas, kurios visada kažkuo įsimintinos, ypatingos, svarbios. Kiekvienam savitos.
Daugiabučio namo kieme pastebėjau lūkuriuojančią moterį. Gal po dešimties minučių prie jos privažiavo autobusiukas, iš kurio iškeltas vaikas, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje. Matyt, parvežtas iš ugdymo įstaigos. Kai matai tokius vaizdus, supranti, kad menkos, mūsų, sveikų žmonių problemos prieš šios moters vargus.
Vakarop rodė filmą apie du, vėžiu sergančius žmones, kuriems gyventi buvo likę tik metai… Nors tai – tik filmas, tačiau ir gyvenime onkologinės ligos diagnozė išmuša iš po kojų žemę. Ar įvertinate tai, ką turime? Ar suprantame tą, kuris daug ko neturi?
Laiko pamąstymams visada užtenka, o gal kartais ir pritrūksta, jeigu neįvertiname tai, ką turime, tai, kokie esame ir ko pasiekėme. Velykos – tai dar viena proga padėkoti, pasidžiaugti pavasariu ir žmonėmis.
Ir kaip nesidžiaugti, jeigu pirmadienis prasideda gera ir smagia žinia. Užsuka į redakciją laikraščio skaitytoja ir palinki ramių, gerų švenčių. Dar pasiteirauja, iš kur semiamės tiek tvirtybės. „Aplink tiek daug pykčio, neapykantos, o jūsų mokate išlikti santūrūs ir skleidžiate pozityvumą“,- šypsodamasi sako biržietė.
Visa diena nušvinta, nes mums svarbu, kad esame Jūsų gyvenimo atspindys džiaugsmuose ir rūpesčiuose. Esame laimingi, jeigu galime bent kiek padėti ir visada užrašome mintis skyreliui „Biržiečiai kalba, kad…“
Pašnekovė užsimena, kad viskas labai pabrango, bet mes sakome, kad prenumeratos nebranginame, nors ir negauname jokių valstybės dotacijų, jokios paramos. Už šešis eurus per mėnesį (o tiek maždaug kainuoja vieno mėnesio „Biržiečių žodžio“ prenumerata) Jums visą mėnesį dirba septyni redakcijos darbuotojai ir dar visas pulkas pagalbininkų, kurie reaguoja į iškvietimus, važiuoja į renginius, kalbina žmones, kad galėtų paviešinti svarbesnius įvykius, aprašyti geras patirtis, fotografuoja, priima skelbimus, rūpinasi prenumerata ir atlieka daug kitų funkcijų, neskaičiuodami darbo laiko ir sąnaudų. Už šešis eurus laikraštis jus lanko visą mėnesį, o per metus išleidžiame net 100 numerių. Ką galima nupirkti už šešis eurus? Gal kavos su mažyčiu pyragaičiu vienam pasimėgavimui? Kai kas gal alaus su kepta duona? Dar išeitų kelios ledų porcijos arba kuklūs pietūs… Labai kuklūs, susidedantys iš vieno patiekalo. Todėl geriausia šešių eurų investicija – „Biržiečių žodžio“ prenumerata, kuriai dabar galioja akcija, tad dar pigiau…
Jeigu ir neįkalbėjau, neįtikinau, vistiek linkiu Jums geriausių dienų ir pačių gražiausių Velykų – kad neprarastumėte tai, kas brangu, o atrastumėte širdžiai mielų veiklų, žmonių ir šilumos. Būkime visi sveiki, laimingi ir gyvenantys taikoje.